![Atvira prieiga – kas tai? ,[object Object],[object Object],[object Object],[object Object],[object Object],[object Object]]()
Empfohlen
Empfohlen
Weitere ähnliche Inhalte
Andere mochten auch
Andere mochten auch (20)
Infobalt2008
- 1. Mokslinės informacijos atvira prieiga: situacija, tendencijos, problemos Meilė Kretavičienė, Kauno medicinos universiteto biblioteka dr. Gintarė Tautkevičienė, Kauno technologijos universitetas Seminaras “Bibliotekos elektroninės informacijos infrastruktūros kūrimas ir e.paslaugos mokslui, studijoms, visuomenei ir verslui”, 2008-11-18
- 6. Tradicinis kelias publikuoti str. Rankraštis Leidėjas Gali skaityti tik žurnalo ar DB prenumeratoriai laisva prieiga Rezultatas Autorius perduoda autorines teises leidėjui ©
- 7. Rankraštis P ublikavimo b ūdas Open access žurnale Leidėjas OPEN @ CCESS Visi laisvai skaito, Didelis skaitomumas, Citavimo didėjimas Re zultatas : $ Moka a ut orius arba insitucija už straipsnio recenz a vimą ir kt.
- 15. Kiti projektai
- 20. Atviros prieigos talpyklų registras
- 24. AP talpyklose kaupiami dokumentai pagal tipus
- 25. A P talpyklų archyvavimo politika http://www.eprints.org/openaccess/policysignup/
- 26. Leidėjų požiūris į atvirą prieigą http://www.sherpa.ac.uk/romeo/) Spalva Leidėjų archyvavimo politika Leidyklų sk. % Žalia galima archyvuoti preprintus ir postprintus 142 32 Mėlyna galima archyvuoti postprintus 99 22 Geltona galima archyvuoti preprintus 57 13 Balta t alpinimas į archyvą nėra leidžiamas 149 33
- 30. Jungtinis e.išteklių katalogas OAIster OAIster prieiga prie 18,3 70 , 955 įrašų, kuriuose pateikia 103 4 talpyklos ( http:// www.oaister.org ) . Duomenų surinkimui naudoja OAI-PMH protokolą (the Open Archives Initiative Protocol for Metadata Harvesting).
Hinweis der Redaktion
- PLoS yra nekomercine organizacija, priima nerecenzuotus rankra ščius, patys randa savo recenzentus, ir uz tai autorius (institucija) turi sumoketi. DOAJ žurnaluose straipsniai yra jau recenzuoti pačių redakcijų. Vieni žurnalai neiima jokių mokesčių už recenzavimą , kiti ima, t.y. Pa čių žurnalų reikalas. Dauguma čia būna akademiniai leidiniai, pvz.Lietuvos žurnalai neima iš autorių nieko už publikavimą. BioMedCentral – priima nerecenzuotus rankraščius, patys randa recenzentus, -už tai moka autorius arba Institucija Komerciniai zurnalai tipo Elsevieru ir kt. - jei autorisu nori, kad jo str. Būtų Open access, gali susimoketi mokesti uz OA ir jis bus prieinamas laisvai visiems. Moka autorius arba fundatoriai (Welcome Trust UK, NIH ir kt. – yra kitoje skaidreje fundatorių sarasas) Mokls.draugijų – tai irgi atskiras judejimas, ju zurnalai buna l.auksto lygio, jie taip pat kuria programas ir eina link OA. Is autoriu neima dazniausiai, bet ne visi. Tikslių duomenų nera, kokia dalis autoriu moka uz recenz., bet juos funduoja valstyb. Fondai. Konsortiumas SCOAP3 – tai naujas OA tipas ir kol kas vienintelis, bet laikomas pavyzdziu. Moka šalys nares (vyriausybines institucijos, MA) ir uz visus str. Apmoka sis susivienijimas, ir praktiskai visa fizika yra OA. O High Wire press irgi priskiriama prie OA, tik jis laikomas velesne OA, tai Stanfordo Univ. Projektas. Jie turi sutartis su leidejais, kad ivairus zurnalai po tam tikro laiko 2-12 men. (kiekvienas turi kitoki statusa) tampa OA. Autoriams uzskaitoma OA, jei atitinka šalies mandato terminus ir nereikai archyvuoti. Siaip dauguma fundatoriu prioriteta teikia OA zurnalams , ne archyvams, todel autorius turi pats pasirinkti, kur jam publikuoti str. Be to, autoriai nemegsta archyvuoti, nes uzsienyje visur tai turi daryti patys, todel jiems papildomas darbas.
- Valstybe fiansuoja, mokslininkai dirba kelerius metus, o pasiektus rezultatus ir autorystes teise perduda leidejams, kurie parduoda zinias ir uz tai gauna pelna. Mokslsinikai, noredami skaityti ir gauti kolegu zinias privalo pirkti zurnalus ir dar karta valstybe turi finansuoti mokslinikus, bibliotekas, kad jie prieitu prie informacijos. Klausimas – mokslininkai daro tyrimus, gauna rezultatus, po to patys recenzuoja, tai kodel jie turi moketi uz skaityma?
- Autoriui lieka autorines teises, gali naudoti straipsni laisvai, archyvuoti, ir t.t. Citavimas pagal Sherpa duomenis padideja vidutiniskai 300%
- Pvz. BioMedCentral, Cemical central, PhysMatcentral, ir kt. – autorius gauna ivairius kolegu komentarus, gali diskutuoti, tai ir padideja mokls.bendradarbiavimo galimybes. Taip pat siuose portaluose autorius mato, kiek kartu buvo prisijungta prie jo str.,ar parsisiunte, pagal tai buna pazymeti populiariausi str., reitinguojami pagal panauda.
- Cia duomenys is pagrindinio UK valst. Mokslo fundatoriaus, kuris tiesiogiai finasuoja UK moksla. Jie yra atlike didziule studija, ekonomini skaiciavima, kad OA gali sutaupyti valstybei 30proc.lesu, nereiketu tiek skirti bibliotekoms prenumeruoti tas pacias besidubliuojancias DB, suaktyvintu moklso rezultatu naudojima ir idiegima i ekonomika ir t.t. Todel UK vieni is pirmuju ir pasisa
- T.y. Liedžia autoriui ar institucijai padengti recenzavimo, publikavimo AP žurnaluose išlaidas. Dauguma jų privalomai reikalauja publikuoti AP žurnaluose arba archyvuoti AP talpyklose. Prioritetiniu budu fondai laiko publikavima AP zurnaluose, nes autoriams patogiau tai daryti, nei po to dar patiems archyvuoti talpyklose.
- Paneigiama nuomonė apie žemą mokslinę vertę
- Lenkija 52, Estija 12, Rumunija 28, JAV 819... 52,8 proc. – cia duomenys is vienos pagrindiniu studiju apie OA. Pagal ju apklausas, kad tiek is DOAJ saraso autoriu nereikia moketi, kad ju str.recenzuotu, cia didziausia dalis akademiniu leidiniu, kuriuos finansuoja valstybe, kita dalis turi moketi zurnalo redakcijai uz publikavima.
- IF beveik visi, Citavimas , per ž i ū ros statistika , istaigos mok s l.veiklos sklaida, prestižas, operatyvumas 69 % uz publikavima BMC straipsni ų moka ins titucijos, 28 % autoriai, 3% gauna nario nuolaidas . Nuolaidas gauna ir recenzentai 30%, jei straipsnis parengtas su Reference manager, EndNote ar RefWork- nuolaida 30%. Jei redaktoriai ar mokslinikai sugalvoja leisti nauja OA zurnala, jie gali tai daryti BMC portale, viskuo pasirupina ir padeda, platforma, archyvu ir t.t. Taip pat gali bet koks zurnalas pereiti i ju sistema ir tapti OA, irgi viskuo pasirupins, pvz. O del archyvo – tai institucija gali atsidaryti pas juos savo OA e-repository ir jie uztikrina visa prieziura, platformas, standartus ir t.t. Aisku, uz pinigus, moki mokesti, talpini savo dokumentus ir nereikia, kaip mums leisti milijonu, samdyti zmones, rasyti projketus ir t.t. Daug kas taip jau daro vakaruose, patys nevargsta. O visur figuruoja kaipo tos istaigos archyvas. Sako taip daug pigiau.
- Pagal atliktą S.Mele studija – 83 % sios srities straipsnių publik uojama 6 pagrindiniuose žurnaluose, 87 % straipsni ų publikuoja 4 leidėjai (Elsevier, APS, Springer, SISSA) Sekmes garantas – jei nariai yra visos pasaulio salys. Europos beveik visos salys prisijunge (Lietuvos nera)
- EUCLID – matematika, statistika, 40 zurn., konferenc.medz. Steigejai – Cornelio Univ.Bibl, fundatorius- Melano fondas Geometr.ir topol. – Warwick Universi.akad.leidykla OSA – Optical Societuy of America BioOne – fondų susivienijimas, remiantis mokls.draugijas, mokslinikus publikuoti OA straipsnius jų žurnaluose. Hindawi – moksla, technologijos, per 100 pav. AP žurnalų.
- Pastebima nauja t endencij a - Komerciniai leidejai greitai persiorientavo ir paskutiniu metu labiau linke gauti mokesti uz AP straipsnio publikavima, nei leisti nemokamai archyvuoti talpyklose. AP straipsniai labai brangsta. Pvz.BioMedCentral 2000 m. publikuoti str. kainavo ~5oo$, dabar pabrango 3-4 k., recenzentai negauna pinigu uz recenzavima, o tik 30% nuolaida publikuojant savo str. Uz publikavima su AP statusu dazniausiai moka fondai ir tik 10-20% moka autoriai is ivairiu grantu.
- Cia paimta is SherpaRomeo oficialių duomenų.