Coleen jackson time for leaders consulting leading and learning
Galimybių studijos pristatymas 2011 02 11
1. Mokyklų tobulinimo centras Projekto „Lyderių laikas“ Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo bei neformalaus jų papildymo galimybių studijos (situacijos analizės) pristatymas švietimo politikos formuotojams 2011-02-11 ŠMM, Kolegijų salė
2. Projekto “Lyderių laikas” I etapo (2009–2011) veiklos Mokyklų tobulinimo centras KONSULTAVIMAS VIRTUALI APLINKA MOKYKLOS VALDYMO MODELIAI VADYBINIŲ KOMPETENCIJŲ PLĖTRA LYDERYSTĖS RAIŠKOS LONGITUDINIS TYRIMAS Konsultacinių švietimo paslaugų ir pasiūlos Lietuvoje ir užsienyje tyrimas Konsultavimo paslaugų ir pasiūlos modelio aprašas Konsultantų mokymo programos Mokymo programų mokymo paketai VA rengimo ir įgyvendinimo modelis VA koncepcija Lietuvos mokyklų valdymo efektyvumo tyrimas Siūlomų mokyklos valdymo modelių aprašas Vadybinių kompetencijų formalaus pradmenų įgijimo bei neformalaus jų papildymo galimybių studija Formalių studijų programa Formalių studijų metodinė medžiaga Neformalių studijų programos ir įgyvendinimo modeliai Neformalių studijų metodinė medžiaga Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimo metodologijos ir instrumentų sukūrimas Longitudinio Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas
30. Vertintos švietimo vadybos magistrantūros programos Valstybinis kodas Studijų pakopa Studijų kryptis Studijų programa Auk š toji mokykla 62407S116 antroji Edukologija Edukologija (specializacija – š vietimo vadyba) KTU 62607S104 antroji Edukologija Š vietimo kokybės vadyba KU 62607S113 antroji Edukologija Š vietimo vadyba KU 62607S128 antroji Edukologija Verslumo edukologija MRU 62607S101 antroji Edukologija Š vietimo kokybės vadyba ŠU 62607S103 antroji Edukologija Š vietimo kokybės vadyba VPU 62607S119 antroji Edukologija Edukologija (specializacija – š vietimo vadyba) VU 62607S115 antroji Edukologija Š vietimo vadyba VDU 62607S127 antroji Edukologija Profesinio mokymo vadyba VDU 62607S126 antroji Edukologija Š vietimo kokybės vadyba VDU 62607S12 2 antroji Vadyba ir verslo administravimas Š vietimo įstaigų vadyba ir administravimas VPU 62107S111 antroji Edukologija Edukologija (specializacija – š vietimo vadyba) VPU
44. 1. Programos tikslai ir studijų siekiniai I š vada: Vie š ųjų diskusijų metu, kalbant su Lietuvos mokyklų, š vietimo įstaigų, Lietuvos universitetų atstovais bei mokyklų ekspertų apklausa atskleidė Š vietimo vadybos ir lyderystės magistrantūros bei neformalaus profesinio tobulinimosi programų poreikį. Mokyklų atstovams nebeužtenka vien tik edukologinių kompetencijų. Jie nuolat įsitraukę į veiklas, reikalaujančias vadybinių gebėjimų: vadovavimas mokiniams, neformalaus ugdymo būreliams, bendradarbių komandoms, vadovavimas mokyklai. Rekomendacija: Š vietimo vadybos ir lyderystės magistrantūra bei neformalaus profesinio tobulinimosi programos turi apimti ne tik edukologijos, bet ir vadybos aspektus, leisti įgyti kompetencijų, reikalingų kurti ir įgyvendinti mokyklos strategiją, vadovauti, gerinti veiklų kokybę, atlikti tyrimus bei administruoti veiklas
45.
46. Išvada: Kokybinio tyrimo dalyviai pažymi, kad Švietimo vadybos studijų programos turi būti orientuotos ne tik į mokyklos, kaip organizacijos, vadybą, bet ir į švietimo sistemos vadybą , kadangi tobulindamiesi jie siekia žinių ir kompetencijų, reikalingų ne tik darbui ir karjerai mokymo įstaigose, bet ir įstaigose, susijusiose su švietimo sistemos vadyba. Rekomendacija: Į studijų programą ir / ar studijų modulius įtraukti politinių, teisinių dokumentų, susijusių su švietimo sistema, išaiškinimą ir analizę. Rengiant teorinių ir praktinių užsiėmimų medžiagą įtraukti pavyzdžius, susijusius ne tik su mokyklų veikla, bet ir su švietimo sistemos vadyba.
47. Išvada: Dabartinės neformalios programos nesiūlo tokio plataus spektro programų, kokių yra tikimasi rinkoje. Daugiausia programų / seminarų yra siūloma bendrosios vadybos srityje ir pasigendama tarpdisciplininių ir specializuotų mokymų. Rekomendacija: Siūloma, kad neformalios programos būtų nuoseklios ir progresuotų tarp lygmenų. Jos turėtų numatyti tiek individualių, tiek lyderių komandų rengimo iniciatyvas, taip pat atsižvelgti į mokyklų įvairovę ir jų konteksto skirtumus. Britų Tarybos atliktas tyrimas „Lietuvos valstybinės lyderių ugdymo ir mokyklų tobulinimo programos reikalavimų analizė “ pateikia bendrą mokyklų lyderių ugdymo poreikių sąrašą pagal dvi grupes – mokyklų direktoriai ir metodinių grupių vadovai. Iš pateikto sąrašo matyti poreikis vadybos ir lyderystės neformalioms programoms švietimo srityje.
48. 2. Programos sandara Išvada: Tyrimo duomenys leido nustatyti mokyklų atstovų pageidavimą, kad studijos būtų sudarytos iš atskirų modulių, kad besiruošiantis studijuoti žmogus galėtų rinktis studijas pagal poreikį, t.y. galėtų rinktis tik dalį studijų, atskirus modulius. Neformalaus profesinio tobulinimosi programų moduliai galėtų būti konvertuojami į formalius kreditus. Rekomendacija: Siūloma, kuriant Švietimo vadybos ir lyderystės magistrantūros programą, pateikti tinkamą privalomų ir pasirenkamų studijų dalykų derinį, nuosekliai išdėstyti dalykus laike, suteikiant pakankamai laiko jiems įsisavinti. Kita vertus, taip pat rekomenduojama atkreipti dėmesį į kiekvieno dalyko turinį, kad ta pati medžiaga neatsikartotų, bet nuosekliai pasipildytų. Siūloma registruoti Švietimo vadybos ir lyderystės magistratūros programą vadybos srityje, su edukologijos antrine koncentracija. Tai leistų besimokantiems maksimaliai lanksčiai panaudoti įgytas žinias atitinkant Švietimo ir mokslo ministerijos keliamus reikalavimus. Formalias studijų programas teikiančiose organizacijose turi būti aiškiai apibrėžta tvarka, pagal kurią neformaliųjų studijų moduliai pripažįstami dalimi formaliųjų studijų ir jų konvertavimo į formalius kreditus tvarka.
49.
50.
51. Išvada: Atliktų tyrimų metu švietimo sistemoje dirbantys asmenys pastebėjo, kad daugelis besimokančiųjų tikisi įgyti praktinio studijų metu įgytų žinių ir gebėjimų pritaikomumo įgūdžių. Rekomendacija: Studijų programoje praktinės užduotys ir savarankiškas darbas turi būti orientuoti ne į referatų rašymą, medžiagos vertimą, bet į problemų sprendimą ugdant kūrybiškumą, analitinį mastymą. Praktinės užduotys turi būti siejamos su realiais pavyzdžiais, teorinių studijų metu pateikiamos sąsajos su švietimo organizacijų ir švietimo sistemos vadybine praktika.
52.
53. 3. Personalas I š vada: Š vietimo lyderystės magistrantūros dėstytojai turėtų būti parinkti, remiantis jų kvalifikacija ir patirtimi, suderinant su programos tikslais . Rekomendacija: Parenkant dėstytojus verta atsižvelgti ne tik į individualius specialistus, bet ir į dėstytojų komandas, jų gebėjimą dirbti kartu. Verta apsvarstyti galimybes kviesti įvairių sričių dėstytojus. Mokyklų atstovai norėtų, kad jiems dėstytų praktikai. Turėtų būti apsvarstytos dėstytojų tobulinimosi galimybės: dėstytojų mokymasis, jų stažuotės ir pan. Rekomenduojama aptarti ir parinkti tinkamą studentų – dėstytojų skaičiaus santykį, siekiant užtikrinti kokybi š kas studijas. Siūloma pasvarstyti, koks dėstytojų – studentų skaičiaus santykis bus teorinėse, praktinėse paskaitose, seminaruose ir pan. Ar programos kokybės bus geresnė, pakvietus i š orinių (ir užsienio) institucijų atstovus? Jei taip, kokius ir kiek? Kokių kompetencijų jie turėtų turėti?
54. Išvada: Kokybinio tyrimo metu švietimo įstaigų atstovai nurodė, jog dėstytojų kompetencija, jų asmenines savybės (lyderio savybės), daro didelę įtaką studentų lūkesčių, susijusių su studijų programa, patenkinimui, taip pat formuoja studijų programos įvaizdį. Rekomendacija: Pedagoginio personalo grupės, realizuosiančios švietimo vadybos programą, formavimas turi būti atliekamas poreikio patenkinimo principu – turi būti parenkami tie dėstytojai, kurie yra reikalingi – turintys didelę kompetenciją dėstomo dalyko srityje, pasižymintys lyderių savybėmis. Nesant pakankamiems vidiniams ištekliams, turi būti naudojami išoriniai žmonių ištekliai. Išorinių išteklių panaudojimas leis išvengti ir studijų programos tinklelio, kuris ne visiškai atitinka poreikius, formavimo klaidų, kuomet parenkami ne reikalingi moduliai, bet tie, kuriuos galima rengti ir vesti remiantis tik jau dirbančių aukštojoje mokykloje darbuotojų kompetencija tam tikroje mokslo srityje. Prioritetas turėtų būti skiriamas asmenims, turintiems praktinio darbo švietimo sistemoje ar švietimo organizacijose patirtį (arba darbo su švietimo organizacijomis patirtį).
55. 4. Materialieji ištekliai Išvada: Švietimo vadybos magistrantūros programų aprašuose detaliai išvardinti turimi ir reikalingi ištekliai studijų organizavimui. Kokybinis neformalaus profesinio tobulinimosi paslaugas teikiančių institucijų vertinimas parodė, kad švietimo centrai turi tinkamas patalpas mokymams organizuoti, tačiau ne visada yra pakankamai apsirūpinę įranga, knygomis, studijų medžiaga, kt. Fizinės aplinkos ir aprūpinimo materialiniais ištekliais veiksnys ne tik yra būtinas užtikrinant studijų procesą, bet ir daro įtaką studijas organizuojančios institucijos įvaizdžiui, studijų programos įvaizdžiui.
56. 5. Programos eiga Išvada: Kokybinio tyrimo metu švietimo įstaigų ir organizacijų atstovai nurodė, kad studijas administruojantis personalas , ypač vykdantis studentų paiešką, studijų programos pristatymą potencialiems studijuojantiems, turi didelę įtaką sprendimui pasirinkti studijų programą, apsispręsti studijuoti. Rekomendacija: Rekomenduojama nuspręsti, kas bus programą administruojantys asmenys? Kokios jų funkcijos? Mokyklų atstovų siūlymu, „galėtų būti sudaroma programos įgyvendinimo priežiūros grupė ” . Ar parinkti administruojantys asmenys turi pakankamą kompetenciją ir patirtį šioms funkcijoms atlikti? Ar planuojama į programos administravimą įtraukti kitus suinteresuotuosius asmenis (pvz. studentus, mokyklų atstovus)? Jei taip, kokiu būdu jie bus įtraukti? Kokias funkcijas atliks? Rekomenduojama apsvarstyti ir apibrėžti studentų informavimo apie naują studijų programą strategiją: kaip bus informuojami potencialūs studentai, kokia informacija pasieks įstojusius studijuoti studentus. Ar bus užtikrinta pakankama informacija apie programą, studijų formas, studijų tikslus, finansavimą, studijų tikslus ir siekinius, pasiekimų vertinimą, tvarkaraščius, galimą mobilumą ir t.t. Verta paskirti, kas bus atsakingas už studentų informavimą, paramos jiems suteikimą.
Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
Gediminas Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
Užsienio šalių patirties analizė daugiausia remiasi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos atliktu tyrimu „Mokyklų lyderystės tobulinimas“ ir Stanfordo universiteto atliktu tyrimu „Mokyklų lyderystės tyrimas „Sėkmingai dirbančių mokyklų vadovų rengimas“, kurie gilinasi į formalias magistrantūros programas ir apžvelgia daug realių pavyzdžių. Priority: Improving School Leadership activity ranked #3 out of 29 activities for the OECD Education Committee Programme of Work (2007-2008). Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
OECD: Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
Pagal švietimo centrų pateiktus duomenis dalis renginių 2008 m. (53,51 proc.) buvo vykdomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. vasario 12 d. įsakymu NR. ISAK-398 patvirtintas prioritetines valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, profesijos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo kryptis 2008–2010 metams. Lentelėje apačioje pateikiamos prioritetinės sritys ir procentinė renginių išraiška (iš 53,51 proc. aukščiau paminėto). Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
Pagal švietimo centrų pateiktus duomenis dalis renginių 2008 m. (53,51 proc.) buvo vykdomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. vasario 12 d. įsakymu NR. ISAK-398 patvirtintas prioritetines valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, profesijos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo kryptis 2008–2010 metams. Lentelėje apačioje pateikiamos prioritetinės sritys ir procentinė renginių išraiška (iš 53,51 proc. aukščiau paminėto). Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
Pagal švietimo centrų pateiktus duomenis dalis renginių 2008 m. (53,51 proc.) buvo vykdomi atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2008 m. vasario 12 d. įsakymu NR. ISAK-398 patvirtintas prioritetines valstybinių ir savivaldybių mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, ugdymą organizuojančių skyrių vedėjų, mokytojų, profesijos mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų kvalifikacijos tobulinimo kryptis 2008–2010 metams. Lentelėje apačioje pateikiamos prioritetinės sritys ir procentinė renginių išraiška (iš 53,51 proc. aukščiau paminėto). Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
Vadyba yra empiriškai stebimas organizacijos valdymas bei specialioji (konkrečioji arba praktinė) disciplina, nagrinėjanti organizacijos valdymą ir kontrolę. Tarp tipinių vadybos užduočių yra: strateginis planavimas; ilgalaikių rėminių koncepcijų strateginėms veiklos sritims nustatymas veiksmingų sisteminių struktūrų sukūrimas, diegimas ir palaikymas, pvz., planavimo ir kontrolės sistemos, organizacinė struktūra. Įvairūs specialistai ne visuomet sutaria dėl išsamaus vadybos funkcijų sąrašo, sutarta, kad pagrindinės penkios Henri Fayol pasiūlytos funkcijos yra : Planavimas, Organizavimas, Vadovavimas, Koordinavimas ( Reguliavimas), Kontrolė Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC
Projektas "Lyderių laikas" Viešoji konsultacija 2010-11-08 UPC