Dr. Vida Beresnevičiūtė ir doc. dr. Eglė Katiliūtė - „Longitudinis Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas“
•Als PPT, PDF herunterladen•
0 gefällt mir•407 views
![Tyrimo tikslas ,[object Object],[object Object],[object Object]]()
Empfohlen
Empfohlen
Weitere ähnliche Inhalte
Ähnlich wie Dr. Vida Beresnevičiūtė ir doc. dr. Eglė Katiliūtė - „Longitudinis Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas“
Ähnlich wie Dr. Vida Beresnevičiūtė ir doc. dr. Eglė Katiliūtė - „Longitudinis Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas“ (20)
Mehr von Lyderių laikas
Mehr von Lyderių laikas (20)
Dr. Vida Beresnevičiūtė ir doc. dr. Eglė Katiliūtė - „Longitudinis Lietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrimas“
- 1. ES SF MOKYKL Ų TOBULINIMO PROGRAMA+ Projekto „Lyderių laikas“ v i ešoji konsultacija švietimo politikos formuotojams 201 1 0 6 22 Neformal ių studijų programos ir įgyvendinimo modeli s Longitudini s L ietuvos švietimo lyderystės raiškos kaitos tyrim as
- 8. Tyrimo imtys 497 383 7-11 kl. mokinių tėvai, globėjai 240 328 Vadovų pavaduotojai 123 380 Mokytojai 262 296 Vadovai 102 100 Savivaldybių švietimo darbuotojai 629 383 7-11 kl. mokiniai 33 380 Kiti pedagoginiai ir nepedagoginiai darbuotojai Galutinė Planuota
Hinweis der Redaktion
- Kiti pedagoginiai ir nepedagoginiai mokyklos darbuotojai vertindami nuolatinio mokymosi veiksnius vertino ne asmenines mokymosi kompetencijas, o organizacinio lygmens veiksnius. Mokyklos vadovai, jų pavaduotojai, mokytojai ir savivaldybių švietimo specialistai vertino asmenines mokymosi nuostatas. Tyrimo duomenys atskleidė, kad organizacinio lygmens požymių raiška didesnė nei individo lygmens. Individo lygmenyje savo mokymosi gebėjimus pozityviausiai vertina vadovų pavaduotojai. Mokytojai ir mokiniai vertimo sėkmingo mokymosi veiksnius. Tyrimo duomenys atskleidė, kad mokytojai labiau optimistiškai vertina mokymosi sėkmę nei patys mokiniai.
- Vertinant mokyklos vadovo lyderystės raiškos veiksnius ne nuostatų ir asmens savybių, bet konkrečių veiklos praktikų lygmenyje nustatyti skirtumai tarp vadovų, kurie vertino save ir mokytojų bei vadojų pavaduotojų, kurie vertino vadovų veiklą. Tėvų nuomonė ape mokyklų vadovus šiek tiek palankesnė nei pačių vadovų apie save, tačiau ne visi tyrimo instrumento teiginiai tėvams ir vadovams buvo identiški – tėvų klausimyne buvo eliminuoti tokie teiginiai, kurių tėvai negalėtų įvertinti dėl informacijos trūkumo.