3. Mąstymo ypatybės
• Naudoja įvairų ankstesnį patyrimą. Remiasi jutiminiu
pažinimu. „Nieko nėra prote, ko prieš tai nebuvo
pojūčiuose“ (Johnas Lockas).
• Tai apibendrinantis pažinimas. Apibendrinimas leidžia
suprasti ne pavienį objektą ar reiškinį, o visą jų klasę.
• Atskleidžia priežastinius daiktų ir reiškinių ryšius.
• Betarpiškai susijęs su kalba. Kalba – minties
perdavimo ir priėmimo priemonė, tai materialus minties
apvalkalas.
• Tai uždavinių ir problemų sprendimas, judėjimas nuo
nežinomo prie žinomo.
4. Mąstymo operacijos (1)
1. Analizė –tai atskirų objekto dalių, elementų, savybių,
ryšių išskyrimas.
• Mąstymo procese objektas suskaidomas tik mintyse.
• Analizės metu paaiškėja daikto savybių reikšmė:
esminės, įdomios ar reikšmingos savybės veikia kaip
aktyvūs dirgikliai ir stimuliuoja galvos smegenų žievę.
• Fiziologinis pagrindas yra dirginimo ir slopinimo
santykio nustatymas tam tikruose galvos smegenų
centruose.
5. Mąstymo operacijos (2)
2. Sintezė – tai sujungimas mintyse išskirtųjų objekto dalių
ir santykių į visumą.
• Fiziologinis sintezės pagrindas – laikinų nervinių ryšių
galvos smegenų žievėje suvedimas.
6. Mąstymo operacijos (3)
3. Apibendrinimas
Apibendrindami ar išskirdami, kas daiktams ir reiškiniams
yra bendra, galime tai atlikti dviem būdais:
• Pagal panašumą;
• Pagal esmę.
Nemokėjimas išskirti bendro esminio požymio iš kelių
daiktų yra mąstymo trūkumas.
7. Mąstymo rūšys
• Veiksminis mąstymas – tai daiktų, jų savybių ir
santykių pažinimas, atliekant su jais fizinius veiksmus;
• Vaizdinis mąstymas – daiktų ar reiškinių ryšiai
surandami pertvarkant atmintyje turimus vaizdinius.
Labiau apibendrintas ir sudėtingesnis negu veiksminis;
• Sąvokinis (teorinis, abstraktus) mąstymas –
sudėtingiausias. Pažinimas vyksta susiejant ir
pertvarkant turimas sąvokas, išreikštas mintimis,
žodžiais ar kitais ženklais.
8. Mąstymo rūšys pagal veiklą
Veikla dažnai reikalauja skirtingo mąstymo :
• Mechaniko, techniko, stomatologo – veiksminio;
• Dailininko, muziko, konstruktoriaus, architekto -
vaizdinio;
• Matematiko, filosofo, lingvisto – sąvokinio.
9. Sąvokos
Sąvokos yra mintys apie bendrąsias ir esmines
daiktų ar reiškinių savybes.
• Jų pagalba mes sutvarkom pasaulį, padarom jį
suprantamą, galim mąstyti apie galybę įvykių, objektų
ir žmonių.
• Dar labiau supaprastindami dalykus, sąvokas
tvarkome hierarchiškai.
• Sąvokos įtvirtinamos žodžiais. Tačiau žodžiai yra tik
ženklai, susiję su mintimis – sąvokomis.
10. Sąvokų rūšys
Detaliau sąvokas (kaip mąstymo formas) nagrinėja logika.
Psichologijos požiūriu galima skirti gyvenimiškas ir
mokslines sąvokas.
• Gyvenimiškos (buitinės, nemokslinės) – sąvokos
susiformavusios kaupiantis gyvenimo patyrimui, dažnai
susiduriant su panašiais daiktais ar reiškiniais. (knyga,
baldas, meilė)
• Mokslinės – sąvokos formuojamos apibendrinant
mokslinius tyrimus. Nuo žodžio ar termino į jo reikšmės
supratimą ir apibrėžimą. (trikampis, suvokimas,
psichologija)
11. Mąstymas – problemų ir uždavinių
sprendimo procesas
Kaip vyksta mąstymo procesas?
1. apibūdiname problemą, ją įvertiname (neturime rakto ir
negalime atrakinti durų);
2. renkame informaciją būtiną sprendimui priimti. Tai
leidžia tiksliai suformuluoti uždavinį. Dažnai tai baigiasi
hipotezės iškėlimu, tai yra išankstiniu sprendimo,
galutinio rezultato numatymu, kurį reikės patikrinti;
3. strategijos kūrimas arba galimų sprendimo būdų
numatymas (ieškoti atidaryto lango, skambinti draugui,
kuris turi atsarginį raktą ir pan.);
4. alternatyvų įvertinimas;
5. problemos sprendimas;
6. sprendimo įvertinimas;
12. Problemų sprendimo būdai
1. mėginimų ir klaidų būdas. Kai neturima
konkrečios sprendimų programos. (Edisonas ir
tūkstantis elementų lemputei sukurti)
2. algoritmų panaudojimas. Algoritmas yra tiksliai
apibrėžtų operacijų seka, kuri užtikrina tam tikros
rūšies uždavinių teisingus sprendimus. Tai problemos
sprendimas pagal griežtai nustatytas taisykles. (Žodis
SPIRTIS – visos kombinacijos)
3. euristinis kelias. Atsakymų ieškoma remiantis
praktiniais veiksmais ir patirtimi, pasirenkama viena,
mums atrodanti teisinga alternatyva. (Žodis SPIRTIS –
iš karto atmetamos netinkančios kombinacijos)
13. Kas kliudo spręsti problemas?
• Polinkis ieškoti patvirtinimo. Tai noras ieškoti tokios
informacijos, kuri patvirtintų mūsų mintis;
• Fiksacija. Tai negebėjimas pažvelgti į problemą kitu
žvilgsniu;
Dėl ko vyksta fiksacija?
Mes įtvirtiname (fiksuojame) tam tikrus sprendimus, galvodami, kad tie,
kurie buvo veiksmingi praeityje, dažnai tiks ir naujoms
problemoms spręsti. Polinkį kartoti anksčiau tikusius sprendimus
vadiname proto nuostata;
Mes linkę objektų funkcijas suvokti nekintančias ir pastovias. Toks
polinkis vadinamas funkcijų fiksavimu;
Mąstymo fiksacija padidėja streso ir įtampos poveikyje.
• Polinkis perdėti savo žinojimo ir vertinimų tikslumą.
14. Kūrybinis mąstymas
Mąstymas, kurio rezultatas – atradimas kažko naujo,
naujos idėjos sukūrimas vadinamas kūrybiniu mąstymu.
Mokslinės ir meninės kūrybos procesas vyksta keturiais etapais:
• ilgas sąmoningas problemos sprendimas. Turi būti didelė
motyvacija ir pastangos;
• inkubacija - sąmoningai sukurtų idėjų atranka vyksta
pasąmonėje, kur darbas tęsiasi ir sukuriamos neįtikėtinos
variacijos, naujos konstrukcijos;
• „nušvitimas“, įžvalga (insaitas). Neabejotinai teisinga idėja iš
pasąmonės staiga, netikėtai persmelkia kūrėjo protą;
(Mendelejevas susapnavo cheminių elementų lentelę; Archimedas
atrado, kad vandenyje objektai lengvesni besimaudydamas)
• sąmoningas naujos idėjos patikrinimas, įrodymas ją esant
teisinga.
15. Kūrybiniam mąstymui būdinga
• Naujumas – anksčiau taip niekas nedarė;
• Senų sprendimo būdų atsisakymas;
• Paprastumas.
16. Kaip ugdyti kūrybinį mąstymą?
• atlikti vaizduotės lavinimo pratimus. Tai tarsi proto
gimnastika. Pvz. mintyse galima pasirinktą objektą
visokeriopai perdirbinėti – didinti ar mažinti,
įsivaizduojamų mašinų veikimą spartinti ar lėtinti,
pakeisti įprastą techninių elementų išdėstymo tvarką,
kurti naujus įrankius, ginklus, kovos mašinas ir pan.;
• „smegenų šturmo“ metodas;
• tolimų asociacijų metodika – įvairius stimulus susieti į
netikėtus neįprastus junginius. Kuo sėkmingiau
sujungiami iš pažiūros visai nesusiję žodžiai, tuo
sprendimas kūrybiškesnis.
17. Kas kliudo kūrybiškumui?
• Konformizmas;
• Vidinė ir išorinė cenzūra;
• Noras nedelsiant rasti atsakymą. Gera idėja turi
susiformuoti, jai reikalingas laikas. Jei nerandat
atsakymo ilgai galvodami, atidėkite tai kuriam laikui,
užsiimkite kuo nors kitu kurį laiką;
• Nelankstumas, mąstymo šabloniškumas,
standartiškumas;
• Nekritiškas žavėjimasis savo idėjomis.
19. Motyvacijos apibrėžimas
Motyvacija – tai faktoriai, kurie sukelia, palaiko (teikia
elgesiui energijos) ir nukreipia žmogaus elgesį į tam
tikrus tikslus;
Motyvacija – tai vidinių procesų, skatinančių ir
nukreipiančių veiklą, visuma.
Motyvacija – tai elgesio, veiklos, veiksmų skatinimo
procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai.
Motyvacijos išraiška yra poreikis.
20. Motyvas
Motyvas – tai, kas sukelia vienokį ar kitokį veiksmą; tai
veiklos priežastys susijusios su poreikių patenkinimu.
Motyvas – tai veiklos stimulai, susiję su individo poreikių
tenkinimu: individo aktyvumą skatinantys ir jo veiklos
kryptį lemiantys aplinkos arba vidaus veiksniai.
• Paprastai motyvu tampa įsisąmonintas poreikis
(pvz. noriu kekso... ;);
• Tas pats motyvas gali sukelti nevienodą veiksmą ar
elgesį;
• Motyvai skiriasi ir savo stiprumu;
• Motyvų funkcija – garantuoti individo ir rūšies išlikimą.
22. Vidiniai postūmiai / poreikis
Poreikis – tai tam tikra įtampa, kilusi dėl reikalingų objektų
trūkumo, skatinanti žmogų veikti.
Poreikis – tai individo trūkumo būsena, kurią sukelia jo
egzistavimui būtinų sąlygų trūkumas (pvz. pajutę
troškulį, ieškome vandens).
Poreikis – sąlyginai objektyvus veiksnys.
Noras – yra subjektyvi poreikio išraiška.
Noras – poreikį atspindintis žmogaus išgyvenimas, mintis
apie galimybę ką nors turėti arba atlikti. (pvz. noras
turėti pinigų gali būti susijęs su maisto, statuso,
saugumo poreikiais).
23. Poreikio kriterijai
Pagal (Baumeister, Leary, 1995) (vėl keksas...):
1. Poreikis turi būti stebimas esant bet kokiomis
sąlygomis;
2. Poreikis turi įtakoti jausmus, mąstymą ir elgesį;
3. Poreikio nepatenkinus, turi būti stebimi neigiami
padariniai;
4. Kai poreikis nepatenkinamas, jo subjektyvi svarba turi
didėti ir atvirkščiai;
5. Poreikis turi būti universalus – būdingas visiems.
24. Poreikių rūšys
Įvairūs autoriai pateikia nuo 15 iki 100 poreikių rūšių.
Tradicinė poreikių klasifikacija:
• Natūralūs (kitaip: biologiniai, pirminiai), kuriais laikomi
įgimti poreikiai (pvz.: maisto, šilumos, saugumo).
• Kultūriniai (kitaip: išvestiniai, antriniai), kuriuos individas
įgyja (pvz.: vartoti narkotines medžiagas, gaminti
maistą).
25. Dažniausiai naudojama klasifikacija (1)
1. Biologiniai (arba pirminiai) poreikiai – tai įgimti
poreikiai – alkis, troškulys, fizinio kontakto poreikis,
dauginimosi poreikis, saugumo, smalsumas. Tokie
poreikiai užtikrina individualų ir rūšinį individo išlikimą.
2. Socialiniai poreikiai - tai poreikiai, kurie nėra būtini
žmogaus fiziniam išlikimui, bet užtikrina socialinės
grupės formavimąsi ir išsilaikymą bei žmogaus išlikimą
toje grupėje.
3. Dėmesio poreikis – būti pastebėtam, reikšmingam;
26. Dažniausiai naudojama klasifikacija (2)
4. Priėmimo poreikis – būti priimtam grupės narių, būti
reikšmingam;
5. Pagarbos poreikis – žmogaus interesai būtų
pripažinti tiek pat svarbiais, kiek ir bet kurio kito grupės
nario.
6. Bendravimo poreikis – susideda iš dėmesio,
priėmimo, pagarbos poreikio;
7. Pasiekimų poreikis – susideda iš dėmesio,
priėmimo, pagarbos poreikio ir psichologinių poreikių –
savirealizacijos;
8. Psichologiniai poreikiai - tai poreikiai, kurie skatina
žmogų kuo geriau realizuoti savo sugebėjimus.
27. A. Maslow poreikių klasifikacija
1970 išskyrė 5 pagrindinius poreikius:
1. Fiziologiniai – alkis, troškulys, šaltis;
2. Saugumo - grėsmės nebuvimas, tikrumas dėl ateities. Poreikis
jausti, kad pasaulis yra tvarkingas ir numatomas, poreikis jausti
saugumą;
3. Priklausymo ir meilės - meilė, prieraišumas, priklausymas kam
nors;
4. Pagarbos ir savęs vertinimo - kompetencija, pasiekimai,
teigiamas savęs vertinimas;
5. Saviraiškos (pasiekia tik tie, kurie patenkina pirmus 4 – 1%
populiacijos) – savo potencialių galimybių atskleidimas.
29. Išorinės paskatos/aplinkos sąlygojami motyvai
Paskata – tai teigiamą arba neigiamą vertę turintis
aplinkos dirgiklis, kuris motyvuoja mūsų elgesį.
Priklauso nuo patyrimo ir išmokimo.
Skiriami dviejų rūšių pastiprinimai ir dviejų rūšių bausmės:
1. teigiamas pastiprinimas – kai individui duodama
kažkas malonaus.
2. neigiamas pastiprinimas – kai pašalinamas negatyvus
stimulas.
3. pirmo tipo bausmė – kai individui duodama kažkas
nemalonaus (pavyzdžiui, elektrošokas).
4. antro tipo bausmė – individui malonaus stimulo
atėmimas
30. Išorinių ir vidinių šaltinių derinimas
• Vidiniai ar išoriniai postūmiai ne visada verčia besąlygiškai
veikti. Prieš veikiant žmogus nusprendžia ir pasirenka
labiausiai tinkamą elgesio būdą.
• Veiksmų pasirinkimą nulemia tikslai, vertybės,
interesai, įsitikinimai, nuostatos.
Tikslas – veiklos rezultato vaizdas arba mintis apie jį (dažnai
abu kartu).
• Tikslas gali būti motyvu ir atvirkščiai.
• Tikslai gali būti artimi, betarpiški ir tolimesni, tarpiniai.
Vertybė – daiktas, procesas ar reiškinys, kurį žmogus laiko
ypač prasmingu. (Sąžiningumas, savarankiškumas, vidinė
darna (taika su savimi), paklusnumas, pagarba tradicijoms,
sveikata, socialinė tvarka, ištikimybė draugams ir grupei,
saikingumas)
31. Motyvų rūšys
• Įsisąmoninti – kai žmogus supranta, kas jį skatina veikti, koks
yra jo poreikių turinys. (poreikiai, interesai, įsitikinimai, tikslai,
svajonės, aistros);
• Neįsisąmoninti – kai žmogus nesupranta, kas jį skatina tam
tikrai veiklai, kokia yra tikroji jo elgsenos priežastis (potraukiai,
neįsisąmonintos nuostatos);
• Materialūs motyvai – jų tikslas yra konkretaus objekto
įsigijimas arba veiksmo valdymas. Tai maisto, aprangos, įvairių
daiktų įsigijimas, išmokimas vairuoti mašiną, taikliai šaudyti ir tt.
• Idealieji motyvai – jie neturi konkretaus objekto įsigijimo tikslo
ir yra susiję su kalbų mokymusi, kūrybine veikla, pagalbos teikimu
kitiems ir pan.
32. Vidinė ir išorinė motyvacija
• Vidinė motyvacija – einanti iš asmens vidaus, jo noro
būti kompetetingu, savarankiškai spręsti, įvaldyti užduotį,
patirti malonumą, kurį suteikia pati veikla.
• Išorinė motyvacija – ateina iš išorės, kitų žmonių per
teigiamą ar neigiamą pastiprinimą.
33. Vidinės motyvacijos privalumai
• pastovesnė ir stipresnė už išorinę;
• lemia didesnį įsitraukimą į veiklą ir atkaklumą siekiant
tikslo;
• išoriniai paskatinimai gali sumažinti vidinę motyvaciją:
veiklos atlikimas, siekiant išvengti nemalonių padarinių
ar gauti materialinę naudą arba per didelis atlygis už
dalyką, kurį ir taip darytum nemokamai.
35. Kas yra emocijos?
Emocijos – žmogaus santykio su vidinio ar išorinio
pasaulio objektais išgyvenimas.
• Emocijas lemia aplinkos reiškinių savybių santykis su
individo poreikiais.
• Susiklostė per evoliuciją kaip priemonė, padedanti
nustatyti aplinkos poveikių biologinį reikšmingumą
organizmui.
• Emocijos yra sąmoningos.
• Emocijos turi įvertinamąjį komponentą.
36. Emocinių reiškinių klasifikacija (1)
Emocijos yra klasifikuojamos atsižvelgiant į jų turinį,
trukmę, intensyvumą bei įtaką asmenybės veiklai
(apačioj nuo mažiausio intensyvumo iki didžiausio):
1. Emocinis tonas;
2. Emocijos;
3. Jausmai;
4. Nuotaikos;
5. Afektai;
6. Aistros;
7. Stresai;
8. Frustracijos.
37. Emocinių reiškinių klasifikacija (2)
Emociniai
reiškiniai
Intensyvumas Trukmė Elgesio
spektras
Mintys Funkcijos
Emocinis
tonas
silpnas vidutinė vidutinis sąmoningai
suvokiamos,
valdomos
Interpretavimas,
komunikavimas
Emocijos vidutinis vidutinė vidutinis valdomos Interpretavimas,
komunikavimas
Jausmai vidutinis ilga vidutinis valdomos Interpretavimas,
komunikavimas
Nuotaikos silpnas vidutinė platus autonominės/
nevaldomos
komunikavimas
Afektai l.stiprus trumpa l.siauras - mobilizavimas
Aistros stiprus ilga siauras valdomos Interpretavimas,
mobilizavimas
Stresai stiprus ilga vidutinis - mobilizavimas
Frustracijos vidutinis vidutinė platus autonominės interpretavimas
38. 1. Emocinis tonas
Emocinis tonas – gyvybiškai svarbių veiksnių sukeliami
tiesioginiai išgyvenimai (pvz.: skonio, temperatūros
pojūčiai ar patiriama emocija, skatina individą šiuos
veiksnius išlaikyti arba pašalinti).
Skiriamos dvi emocinio tono rūšys:
• emocinis pojūčių tonas – reagavimas į tam tikras objekto
savybes – malonus ar ne kvapas, garsas, spalva;
• emocinis įspūdžių tonas - malonumo – nemalonumo
emocinis tonas, lydintis įspūdžius, kurie atsiranda
mąstant, bendraujant, suvokiant, jaučiant.
39. 2. Emocija
• Yra intensyvesnis reiškinys už emocinį toną.
• Emocijos dažnai vadinamos žemesniaisiais jausmais.
• Emocija apibūdina situacinį individo santykio su savo
vidumi arba supančia aplinka išgyvenimą.
Būdinga:
• Aiškiai išreikštas intensyvumas;
• Ribota trukmė – trunka gana neilgai. Emocijos trukmė
yra susijusi su ją sukėlusios priežasties veikimo trukme ir
atsiminimu apie ją;
• Galima suvokti emocijos atsiradimo priežastį;
• Poliškumas – priešingos savo kokybe emocijos sudaro
poras: džiaugsmas ir liūdesys, pyktis ir baimė.
40. Emocijų klasifikacija (R. Plutchik)
• Pirminės (6 bazinės emocijos): džiaugsmas, pyktis,
pasibjaurėjimas, baimė, nustebimas, liūdesys.
• Mišrios emocijos: pvz. pyktis+džiaugsmas=
pasididžiavimas.
Emocija gali būti priskirta prie bazinių, jei:
1. Yra susijusi su konkrečiais neurofiziologiniais procesais;
2. Pasireiškia veido mimikoje;
3. Ją asmuo specifiškai išgyvena ir ji yra sąmoninga;
4. Atsirado kaip evoliucinių – biologinių procesų rezultatas;
5. Padeda žmogui adaptuotis, atlikdama organizacinę ir
motyvacinę elgsenos funkciją.
41. 3. Jausmai
Jausmai – žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir
reiškiniais išgyvenimas.
Jausmai yra gana pastovūs reiškiniai ir vadinami
aukštesniaisiais jausmais. Jie tenkina kultūrinius,
dvasinius, religinius, pažinimo, socialinius poreikius.
Jausmai – tai stabili emocinė nuostata, kuri įgyjama:
1. asmeninės patirties keliu
2. auklėjimo keliu, kai emocines nuostatas perduoda tėvai
ir mokytojai
42. Emocijų ir jausmų palyginimas
Emocijos Jausmai
Evoliucijos eigoje atsirado
anksčiau
Evoliucijos eigoje atsirado vėliau
Būdingos žmogui, gyvūnams Būdingos žmogui
Susijusios su situacija Susiję su objektais
Trumpalaikės Pastovūs ir ilgalaikiai
Turi reikšmės motyvacijai “čia ir
dabar”
Turi reikšmės stabiliai motyvacijai
Ta pati emocija gali reikštis
įvairiuose jausmuose
Tas pats jausmas gali būti
išreikštas per įvairias emocijas
43. 4. Nuotaika
Nuotaika – ilgokai trunkanti, palyginti pastovi vidutinio ar
mažo intensyvumo psichinė būsena.
Nuotaika tarsi nuspalvina mūsų išgyvenimus (apelsininė
nuotaika);
Nuotaiką sąlygoja savijauta, svarbūs įvykiai, psichoaktyvios
medžiagos ar vaistai.
44. 5. Afektai
Afektai – staiga iškylančios, audringai pasireiškiančios ir
trumpai besitęsiančios jausminės būsenos.
Dažniausi yra pykčio, džiaugsmo, išgąsčio, nusivylimo
afektai.
Afektus sukelia reikšmingi stiprūs dirgikliai (pvz. laimėjote
milijoną).
Afektai sukelia sąmonės susiaurėjimą, žmogus nepajėgia
objektyviai vertinti situacijos, dažnai kalba padrikai,
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Afekto būsenoje lengva įžeisti, užgauti kitą žmogų, įvykdyti
žmogžudystę.
45. 6. Aistra
Aistra yra stiprus išgyvenimas, tačiau ji pastovesnė,
sąmoningesnė, ramesnė, dominuojanti kitų jausmų
atžvilgiu, daranti poveikį žmogaus veiklai.
Aistros apimtas žmogus koncentruojasi į savo aistros
objektą.
Aistra žmogui vertinga tuo, kad suteikia daug energijos ir
padeda pasiekti gerų rezultatų.
46. 7. Stresas
Stresas – tai ilgai trunkanti stipraus nerimo ir įtampos
būsena.
Streso priežastimi gali būti įvairūs ekstremalūs poveikiai.
Tipiškos organizmo reakcijos į stresą:
1. “Pastangos be kančių” – organizmas mobilizuojasi įveikti stresą ir
visas jėgas nukreipia kovai;
2. “Pastangos su kančia” – organizmo budrumas padidėja, atsiranda
streso baimė, o kartu sutelkiamos jėgos;
3. “Kančia be pastangų” – organizmas nesipriešina negatyviems
poveikiams iš aplinkos ir pasiduoda be kovos.
47. 8. Frustracija
Frustracija – tai psichinė būsena, sukelta objektyviai
neįveikiamų arba žmogaus nuomone neįveikiamų kliūčių,
atsirandančių siekiant tikslo ar sprendžiant problemas.
Reakcijos į frustraciją:
Agresyvumas – ne tik kliūties, bet ir visų žmonių atžvilgiu: puola,
grasina, nekenčia;
Apatija, liūdesys, beviltiškumas;
Regresas – grįžimas į primityvų elgesį: žmogus apsiverkia, kramto
nagus;
Racionalizacija – nepasiekęs tikslo žmogus jį sumenkina, tada
lengviau suranda tikslą, kurio galima siekti.
48. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos:
Ch. Darwin evoliucijos teorija
• Emocijas suvokė kaip reiškinius, užprogramuotus gyvūnų genuose
ir atliekančius išlikimo funkciją;
• Emocijos turi adaptacinę reikšmę žmogui ir gyvūnui – perduoda
gyvybiškai svarbią informaciją;
• Emocinės išraiškos – veido išraiška, kūno poza, tarnauja kaip svarbi
bendravimo forma, padedanti suprasti ne tik tai, kas vyksta, bet ir tai
kas gali įvykti (pvz. vaikas – supykęs tėvas).
• Didžioji dalis emocijų išraiškų yra įgimtos, kai kurios yra
išmokstamos.
• Išraiškų atpažinimas pasižymi specifiškumu, t.y. vilkas gali atpažinti
vilko išraiškas, bet ne žmogaus. Tačiau emocijų išraiškos panašumų
tarp žmogaus ir gyvūnų yra.
49. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos:
James – Lange teorija (1)
• 1884 m. James iškėlė hipotezę, kad emocijos yra susijusios su tam
tikromis fiziologinėmis reakcijomis.
• Iki tol buvo manoma, kad įvykis sukelia emociją, kuri tam tikru būdu
yra išreiškiama: praradom pinigus – liūdesys – verkiam; priešas
įžeidė – pyktis – puolimas.
• James teorija teigė, jog po įvykio seka išraiška, o tik po to
emocija: mes liūdime, nes verkiame, bijome, nes drebame.
• Emocija tokiu atveju aiškinama taip: pamačius ką nors gąsdinančio
instinktyviai prasideda kūno reakcijų grandinė, tam tikri reakcijų
modeliai jaučiami panašiose situacijose ir dėl to fiziologiniais
pokyčiais įvardijama baimė – padažnėja širdies plakimas ir
kvėpavimas, įsitempia raumenys, žmogus dreba. T.y. kai man
pradeda dažniau plakti širdis – tada pradedu bijoti.
50. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos:
James – Lange teorija (2)
• 1895 m. Lange paskelbė savo teoriją.
• Pagal Lange teoriją – dirgiklis sukelia fiziologinius pokyčius, jie
siunčia signalą į CNS ir tik tada kyla emocija.
• Apibendrinus mokslininkų teiginius, galima teigti, jog kūno pokyčiai
kyla dėl situacijos suvokimo, o kūno pokyčių atpažinimas sukelia
subjektyvius jausmus. Emocijos yra kūno pokyčių jutimas, ir jos kyla
tada, kai šie pokyčiai suvokiami. Kiekviena emocija turi skirtingus,
tik jai būdingus išorinius dirgiklius. Jų visuma bei jų sukeltos
fiziologinės reakcijos ir yra suvokiamos kaip emocija.
Kritika:
• Fiziologiniai organizmo pokyčiai, lydintys emocijas, yra labai
panašūs ir iš principo nesiskiria įvertinant tokias kardinaliai
skirtingas būsenas kaip euforija ir pyktis.
• Teorija nepaaiškina, kam reikalingos emocijos, kam reikalingi
fiziologiniai pokyčiai organizme ir kodėl tam tikri dirgikliai juos
sukelia.
51. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos:
Cannon – Bard teorija
Pastebėta, jog gyvūnai gali išreikšti emocijas – baimę ar malonumą –
net ir tuomet, kai fiziologinio grįžtamojo ryšio į smegenis nėra.
1. Emocijos kyla ne iš karto;
2. Esant skirtingoms emocijoms, kūno pokyčiai yra labai panašūs;
kita vertus, žmonėms ta pati emocija gali sukelti skirtingus
fiziologinius pokyčius.
Tai paskatino suformuoti teoriją, kurioje pagrindinį vaidmenį, sukeliant
emocijas, atlieka gumburas, į kurį patenka pirminė informacija. Ji
ten apdorojama ir po to vienu metu įnervuojama ir smegenų žievė
(kyla emocija), ir kūnas (fiziologinė reakcija). Tokiu būdu
subjektyvus emocijų suvokimas ir fiziologiniai pokyčiai
organizme vyksta vienu metu. Stiprių emocijų atveju
fiziologiniai pokyčiai suteikia energijos organizmui ir paruošia jį
susidurti su kritiška situacija, kuri ir sukėlė tą emociją. Emocijas
vadino kovok – arba – bėk atsaku.
52. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos:
C. Izard teorija
• Egzistuoja dvi biologinės struktūros, susijusios su emocijų
suvokimu:
– Viena jų skirta signalizuoti organizmui apie svarbius išlikimui aplinkos
įvykius ir objektus. Informacija patenka į gumburą ir žmogus patiria
įgimtą emocinę reakciją.
– Jei aplinkos įvykis ar objektas tiesioginio biologinio reikšmingumo neturi,
tada informacija patenka į smegenų žievę, kur yra interpretuojama
pažintinių procesų pagalba ir žmogus patiria kultūriškai išmoktą
emocinę išraišką.
• C. Izard emocijų teorija neatskiriama nuo žmogaus motyvacijos.
• Išskyrė 10 bazinių emocijų: džiaugsmas, susijaudinimas, nuostaba,
liūdesys, pyktis, pasibjaurėjimas, neapykanta, baimė, gėda, kaltė.
• Diduma šių emocijų būdingos kūdikiui, o sudėtingos emocijos yra
šių pagrindinių emocijų deriniai.