SlideShare ist ein Scribd-Unternehmen logo
1 von 53
Downloaden Sie, um offline zu lesen
Mąstymas, motyvacija, emocijos
4 paskaita
lekt. T.Petraitis
Mąstymo apibrėžimas
Mąstymas –
tai proto veikla, susijusi su informacijos supratimu,
apdorojimu ir perteikimu.
Mąstymo ypatybės
• Naudoja įvairų ankstesnį patyrimą. Remiasi jutiminiu
pažinimu. „Nieko nėra prote, ko prieš tai nebuvo
pojūčiuose“ (Johnas Lockas).
• Tai apibendrinantis pažinimas. Apibendrinimas leidžia
suprasti ne pavienį objektą ar reiškinį, o visą jų klasę.
• Atskleidžia priežastinius daiktų ir reiškinių ryšius.
• Betarpiškai susijęs su kalba. Kalba – minties
perdavimo ir priėmimo priemonė, tai materialus minties
apvalkalas.
• Tai uždavinių ir problemų sprendimas, judėjimas nuo
nežinomo prie žinomo.
Mąstymo operacijos (1)
1. Analizė –tai atskirų objekto dalių, elementų, savybių,
ryšių išskyrimas.
• Mąstymo procese objektas suskaidomas tik mintyse.
• Analizės metu paaiškėja daikto savybių reikšmė:
esminės, įdomios ar reikšmingos savybės veikia kaip
aktyvūs dirgikliai ir stimuliuoja galvos smegenų žievę.
• Fiziologinis pagrindas yra dirginimo ir slopinimo
santykio nustatymas tam tikruose galvos smegenų
centruose.
Mąstymo operacijos (2)
2. Sintezė – tai sujungimas mintyse išskirtųjų objekto dalių
ir santykių į visumą.
• Fiziologinis sintezės pagrindas – laikinų nervinių ryšių
galvos smegenų žievėje suvedimas.
Mąstymo operacijos (3)
3. Apibendrinimas
Apibendrindami ar išskirdami, kas daiktams ir reiškiniams
yra bendra, galime tai atlikti dviem būdais:
• Pagal panašumą;
• Pagal esmę.
Nemokėjimas išskirti bendro esminio požymio iš kelių
daiktų yra mąstymo trūkumas.
Mąstymo rūšys
• Veiksminis mąstymas – tai daiktų, jų savybių ir
santykių pažinimas, atliekant su jais fizinius veiksmus;
• Vaizdinis mąstymas – daiktų ar reiškinių ryšiai
surandami pertvarkant atmintyje turimus vaizdinius.
Labiau apibendrintas ir sudėtingesnis negu veiksminis;
• Sąvokinis (teorinis, abstraktus) mąstymas –
sudėtingiausias. Pažinimas vyksta susiejant ir
pertvarkant turimas sąvokas, išreikštas mintimis,
žodžiais ar kitais ženklais.
Mąstymo rūšys pagal veiklą
Veikla dažnai reikalauja skirtingo mąstymo :
• Mechaniko, techniko, stomatologo – veiksminio;
• Dailininko, muziko, konstruktoriaus, architekto -
vaizdinio;
• Matematiko, filosofo, lingvisto – sąvokinio.
Sąvokos
Sąvokos yra mintys apie bendrąsias ir esmines
daiktų ar reiškinių savybes.
• Jų pagalba mes sutvarkom pasaulį, padarom jį
suprantamą, galim mąstyti apie galybę įvykių, objektų
ir žmonių.
• Dar labiau supaprastindami dalykus, sąvokas
tvarkome hierarchiškai.
• Sąvokos įtvirtinamos žodžiais. Tačiau žodžiai yra tik
ženklai, susiję su mintimis – sąvokomis.
Sąvokų rūšys
Detaliau sąvokas (kaip mąstymo formas) nagrinėja logika.
Psichologijos požiūriu galima skirti gyvenimiškas ir
mokslines sąvokas.
• Gyvenimiškos (buitinės, nemokslinės) – sąvokos
susiformavusios kaupiantis gyvenimo patyrimui, dažnai
susiduriant su panašiais daiktais ar reiškiniais. (knyga,
baldas, meilė)
• Mokslinės – sąvokos formuojamos apibendrinant
mokslinius tyrimus. Nuo žodžio ar termino į jo reikšmės
supratimą ir apibrėžimą. (trikampis, suvokimas,
psichologija)
Mąstymas – problemų ir uždavinių
sprendimo procesas
Kaip vyksta mąstymo procesas?
1. apibūdiname problemą, ją įvertiname (neturime rakto ir
negalime atrakinti durų);
2. renkame informaciją būtiną sprendimui priimti. Tai
leidžia tiksliai suformuluoti uždavinį. Dažnai tai baigiasi
hipotezės iškėlimu, tai yra išankstiniu sprendimo,
galutinio rezultato numatymu, kurį reikės patikrinti;
3. strategijos kūrimas arba galimų sprendimo būdų
numatymas (ieškoti atidaryto lango, skambinti draugui,
kuris turi atsarginį raktą ir pan.);
4. alternatyvų įvertinimas;
5. problemos sprendimas;
6. sprendimo įvertinimas;
Problemų sprendimo būdai
1. mėginimų ir klaidų būdas. Kai neturima
konkrečios sprendimų programos. (Edisonas ir
tūkstantis elementų lemputei sukurti)
2. algoritmų panaudojimas. Algoritmas yra tiksliai
apibrėžtų operacijų seka, kuri užtikrina tam tikros
rūšies uždavinių teisingus sprendimus. Tai problemos
sprendimas pagal griežtai nustatytas taisykles. (Žodis
SPIRTIS – visos kombinacijos)
3. euristinis kelias. Atsakymų ieškoma remiantis
praktiniais veiksmais ir patirtimi, pasirenkama viena,
mums atrodanti teisinga alternatyva. (Žodis SPIRTIS –
iš karto atmetamos netinkančios kombinacijos)
Kas kliudo spręsti problemas?
• Polinkis ieškoti patvirtinimo. Tai noras ieškoti tokios
informacijos, kuri patvirtintų mūsų mintis;
• Fiksacija. Tai negebėjimas pažvelgti į problemą kitu
žvilgsniu;
Dėl ko vyksta fiksacija?
Mes įtvirtiname (fiksuojame) tam tikrus sprendimus, galvodami, kad tie,
kurie buvo veiksmingi praeityje, dažnai tiks ir naujoms
problemoms spręsti. Polinkį kartoti anksčiau tikusius sprendimus
vadiname proto nuostata;
Mes linkę objektų funkcijas suvokti nekintančias ir pastovias. Toks
polinkis vadinamas funkcijų fiksavimu;
Mąstymo fiksacija padidėja streso ir įtampos poveikyje.
• Polinkis perdėti savo žinojimo ir vertinimų tikslumą.
Kūrybinis mąstymas
Mąstymas, kurio rezultatas – atradimas kažko naujo,
naujos idėjos sukūrimas vadinamas kūrybiniu mąstymu.
Mokslinės ir meninės kūrybos procesas vyksta keturiais etapais:
• ilgas sąmoningas problemos sprendimas. Turi būti didelė
motyvacija ir pastangos;
• inkubacija - sąmoningai sukurtų idėjų atranka vyksta
pasąmonėje, kur darbas tęsiasi ir sukuriamos neįtikėtinos
variacijos, naujos konstrukcijos;
• „nušvitimas“, įžvalga (insaitas). Neabejotinai teisinga idėja iš
pasąmonės staiga, netikėtai persmelkia kūrėjo protą;
(Mendelejevas susapnavo cheminių elementų lentelę; Archimedas
atrado, kad vandenyje objektai lengvesni besimaudydamas)
• sąmoningas naujos idėjos patikrinimas, įrodymas ją esant
teisinga.
Kūrybiniam mąstymui būdinga
• Naujumas – anksčiau taip niekas nedarė;
• Senų sprendimo būdų atsisakymas;
• Paprastumas.
Kaip ugdyti kūrybinį mąstymą?
• atlikti vaizduotės lavinimo pratimus. Tai tarsi proto
gimnastika. Pvz. mintyse galima pasirinktą objektą
visokeriopai perdirbinėti – didinti ar mažinti,
įsivaizduojamų mašinų veikimą spartinti ar lėtinti,
pakeisti įprastą techninių elementų išdėstymo tvarką,
kurti naujus įrankius, ginklus, kovos mašinas ir pan.;
• „smegenų šturmo“ metodas;
• tolimų asociacijų metodika – įvairius stimulus susieti į
netikėtus neįprastus junginius. Kuo sėkmingiau
sujungiami iš pažiūros visai nesusiję žodžiai, tuo
sprendimas kūrybiškesnis.
Kas kliudo kūrybiškumui?
• Konformizmas;
• Vidinė ir išorinė cenzūra;
• Noras nedelsiant rasti atsakymą. Gera idėja turi
susiformuoti, jai reikalingas laikas. Jei nerandat
atsakymo ilgai galvodami, atidėkite tai kuriam laikui,
užsiimkite kuo nors kitu kurį laiką;
• Nelankstumas, mąstymo šabloniškumas,
standartiškumas;
• Nekritiškas žavėjimasis savo idėjomis.
Motyvacija
Motyvacijos apibrėžimas
Motyvacija – tai faktoriai, kurie sukelia, palaiko (teikia
elgesiui energijos) ir nukreipia žmogaus elgesį į tam
tikrus tikslus;
Motyvacija – tai vidinių procesų, skatinančių ir
nukreipiančių veiklą, visuma.
Motyvacija – tai elgesio, veiklos, veiksmų skatinimo
procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai.
Motyvacijos išraiška yra poreikis.
Motyvas
Motyvas – tai, kas sukelia vienokį ar kitokį veiksmą; tai
veiklos priežastys susijusios su poreikių patenkinimu.
Motyvas – tai veiklos stimulai, susiję su individo poreikių
tenkinimu: individo aktyvumą skatinantys ir jo veiklos
kryptį lemiantys aplinkos arba vidaus veiksniai.
• Paprastai motyvu tampa įsisąmonintas poreikis
(pvz. noriu kekso... ;);
• Tas pats motyvas gali sukelti nevienodą veiksmą ar
elgesį;
• Motyvai skiriasi ir savo stiprumu;
• Motyvų funkcija – garantuoti individo ir rūšies išlikimą.
Motyvų šaltiniai
1. Vidiniai postūmiai (poreikiai, emocijos, norai, jausmai);
2. Išoriniai postūmiai (paskatos);
3. Išorinių ir vidinių postūmių derinimas (tikslai, vertybės,
interesai, įsitikinimai).
Vidiniai postūmiai / poreikis
Poreikis – tai tam tikra įtampa, kilusi dėl reikalingų objektų
trūkumo, skatinanti žmogų veikti.
Poreikis – tai individo trūkumo būsena, kurią sukelia jo
egzistavimui būtinų sąlygų trūkumas (pvz. pajutę
troškulį, ieškome vandens).
Poreikis – sąlyginai objektyvus veiksnys.
Noras – yra subjektyvi poreikio išraiška.
Noras – poreikį atspindintis žmogaus išgyvenimas, mintis
apie galimybę ką nors turėti arba atlikti. (pvz. noras
turėti pinigų gali būti susijęs su maisto, statuso,
saugumo poreikiais).
Poreikio kriterijai
Pagal (Baumeister, Leary, 1995) (vėl keksas...):
1. Poreikis turi būti stebimas esant bet kokiomis
sąlygomis;
2. Poreikis turi įtakoti jausmus, mąstymą ir elgesį;
3. Poreikio nepatenkinus, turi būti stebimi neigiami
padariniai;
4. Kai poreikis nepatenkinamas, jo subjektyvi svarba turi
didėti ir atvirkščiai;
5. Poreikis turi būti universalus – būdingas visiems.
Poreikių rūšys
Įvairūs autoriai pateikia nuo 15 iki 100 poreikių rūšių.
Tradicinė poreikių klasifikacija:
• Natūralūs (kitaip: biologiniai, pirminiai), kuriais laikomi
įgimti poreikiai (pvz.: maisto, šilumos, saugumo).
• Kultūriniai (kitaip: išvestiniai, antriniai), kuriuos individas
įgyja (pvz.: vartoti narkotines medžiagas, gaminti
maistą).
Dažniausiai naudojama klasifikacija (1)
1. Biologiniai (arba pirminiai) poreikiai – tai įgimti
poreikiai – alkis, troškulys, fizinio kontakto poreikis,
dauginimosi poreikis, saugumo, smalsumas. Tokie
poreikiai užtikrina individualų ir rūšinį individo išlikimą.
2. Socialiniai poreikiai - tai poreikiai, kurie nėra būtini
žmogaus fiziniam išlikimui, bet užtikrina socialinės
grupės formavimąsi ir išsilaikymą bei žmogaus išlikimą
toje grupėje.
3. Dėmesio poreikis – būti pastebėtam, reikšmingam;
Dažniausiai naudojama klasifikacija (2)
4. Priėmimo poreikis – būti priimtam grupės narių, būti
reikšmingam;
5. Pagarbos poreikis – žmogaus interesai būtų
pripažinti tiek pat svarbiais, kiek ir bet kurio kito grupės
nario.
6. Bendravimo poreikis – susideda iš dėmesio,
priėmimo, pagarbos poreikio;
7. Pasiekimų poreikis – susideda iš dėmesio,
priėmimo, pagarbos poreikio ir psichologinių poreikių –
savirealizacijos;
8. Psichologiniai poreikiai - tai poreikiai, kurie skatina
žmogų kuo geriau realizuoti savo sugebėjimus.
A. Maslow poreikių klasifikacija
1970 išskyrė 5 pagrindinius poreikius:
1. Fiziologiniai – alkis, troškulys, šaltis;
2. Saugumo - grėsmės nebuvimas, tikrumas dėl ateities. Poreikis
jausti, kad pasaulis yra tvarkingas ir numatomas, poreikis jausti
saugumą;
3. Priklausymo ir meilės - meilė, prieraišumas, priklausymas kam
nors;
4. Pagarbos ir savęs vertinimo - kompetencija, pasiekimai,
teigiamas savęs vertinimas;
5. Saviraiškos (pasiekia tik tie, kurie patenkina pirmus 4 – 1%
populiacijos) – savo potencialių galimybių atskleidimas.
Maslow poreikių piramidė
Išorinės paskatos/aplinkos sąlygojami motyvai
Paskata – tai teigiamą arba neigiamą vertę turintis
aplinkos dirgiklis, kuris motyvuoja mūsų elgesį.
Priklauso nuo patyrimo ir išmokimo.
Skiriami dviejų rūšių pastiprinimai ir dviejų rūšių bausmės:
1. teigiamas pastiprinimas – kai individui duodama
kažkas malonaus.
2. neigiamas pastiprinimas – kai pašalinamas negatyvus
stimulas.
3. pirmo tipo bausmė – kai individui duodama kažkas
nemalonaus (pavyzdžiui, elektrošokas).
4. antro tipo bausmė – individui malonaus stimulo
atėmimas
Išorinių ir vidinių šaltinių derinimas
• Vidiniai ar išoriniai postūmiai ne visada verčia besąlygiškai
veikti. Prieš veikiant žmogus nusprendžia ir pasirenka
labiausiai tinkamą elgesio būdą.
• Veiksmų pasirinkimą nulemia tikslai, vertybės,
interesai, įsitikinimai, nuostatos.
Tikslas – veiklos rezultato vaizdas arba mintis apie jį (dažnai
abu kartu).
• Tikslas gali būti motyvu ir atvirkščiai.
• Tikslai gali būti artimi, betarpiški ir tolimesni, tarpiniai.
Vertybė – daiktas, procesas ar reiškinys, kurį žmogus laiko
ypač prasmingu. (Sąžiningumas, savarankiškumas, vidinė
darna (taika su savimi), paklusnumas, pagarba tradicijoms,
sveikata, socialinė tvarka, ištikimybė draugams ir grupei,
saikingumas)
Motyvų rūšys
• Įsisąmoninti – kai žmogus supranta, kas jį skatina veikti, koks
yra jo poreikių turinys. (poreikiai, interesai, įsitikinimai, tikslai,
svajonės, aistros);
• Neįsisąmoninti – kai žmogus nesupranta, kas jį skatina tam
tikrai veiklai, kokia yra tikroji jo elgsenos priežastis (potraukiai,
neįsisąmonintos nuostatos);
• Materialūs motyvai – jų tikslas yra konkretaus objekto
įsigijimas arba veiksmo valdymas. Tai maisto, aprangos, įvairių
daiktų įsigijimas, išmokimas vairuoti mašiną, taikliai šaudyti ir tt.
• Idealieji motyvai – jie neturi konkretaus objekto įsigijimo tikslo
ir yra susiję su kalbų mokymusi, kūrybine veikla, pagalbos teikimu
kitiems ir pan.
Vidinė ir išorinė motyvacija
• Vidinė motyvacija – einanti iš asmens vidaus, jo noro
būti kompetetingu, savarankiškai spręsti, įvaldyti užduotį,
patirti malonumą, kurį suteikia pati veikla.
• Išorinė motyvacija – ateina iš išorės, kitų žmonių per
teigiamą ar neigiamą pastiprinimą.
Vidinės motyvacijos privalumai
• pastovesnė ir stipresnė už išorinę;
• lemia didesnį įsitraukimą į veiklą ir atkaklumą siekiant
tikslo;
• išoriniai paskatinimai gali sumažinti vidinę motyvaciją:
veiklos atlikimas, siekiant išvengti nemalonių padarinių
ar gauti materialinę naudą arba per didelis atlygis už
dalyką, kurį ir taip darytum nemokamai.
Emocijos
Kas yra emocijos?
Emocijos – žmogaus santykio su vidinio ar išorinio
pasaulio objektais išgyvenimas.
• Emocijas lemia aplinkos reiškinių savybių santykis su
individo poreikiais.
• Susiklostė per evoliuciją kaip priemonė, padedanti
nustatyti aplinkos poveikių biologinį reikšmingumą
organizmui.
• Emocijos yra sąmoningos.
• Emocijos turi įvertinamąjį komponentą.
Emocinių reiškinių klasifikacija (1)
Emocijos yra klasifikuojamos atsižvelgiant į jų turinį,
trukmę, intensyvumą bei įtaką asmenybės veiklai
(apačioj nuo mažiausio intensyvumo iki didžiausio):
1. Emocinis tonas;
2. Emocijos;
3. Jausmai;
4. Nuotaikos;
5. Afektai;
6. Aistros;
7. Stresai;
8. Frustracijos.
Emocinių reiškinių klasifikacija (2)
Emociniai
reiškiniai
Intensyvumas Trukmė Elgesio
spektras
Mintys Funkcijos
Emocinis
tonas
silpnas vidutinė vidutinis sąmoningai
suvokiamos,
valdomos
Interpretavimas,
komunikavimas
Emocijos vidutinis vidutinė vidutinis valdomos Interpretavimas,
komunikavimas
Jausmai vidutinis ilga vidutinis valdomos Interpretavimas,
komunikavimas
Nuotaikos silpnas vidutinė platus autonominės/
nevaldomos
komunikavimas
Afektai l.stiprus trumpa l.siauras - mobilizavimas
Aistros stiprus ilga siauras valdomos Interpretavimas,
mobilizavimas
Stresai stiprus ilga vidutinis - mobilizavimas
Frustracijos vidutinis vidutinė platus autonominės interpretavimas
1. Emocinis tonas
Emocinis tonas – gyvybiškai svarbių veiksnių sukeliami
tiesioginiai išgyvenimai (pvz.: skonio, temperatūros
pojūčiai ar patiriama emocija, skatina individą šiuos
veiksnius išlaikyti arba pašalinti).
Skiriamos dvi emocinio tono rūšys:
• emocinis pojūčių tonas – reagavimas į tam tikras objekto
savybes – malonus ar ne kvapas, garsas, spalva;
• emocinis įspūdžių tonas - malonumo – nemalonumo
emocinis tonas, lydintis įspūdžius, kurie atsiranda
mąstant, bendraujant, suvokiant, jaučiant.
2. Emocija
• Yra intensyvesnis reiškinys už emocinį toną.
• Emocijos dažnai vadinamos žemesniaisiais jausmais.
• Emocija apibūdina situacinį individo santykio su savo
vidumi arba supančia aplinka išgyvenimą.
Būdinga:
• Aiškiai išreikštas intensyvumas;
• Ribota trukmė – trunka gana neilgai. Emocijos trukmė
yra susijusi su ją sukėlusios priežasties veikimo trukme ir
atsiminimu apie ją;
• Galima suvokti emocijos atsiradimo priežastį;
• Poliškumas – priešingos savo kokybe emocijos sudaro
poras: džiaugsmas ir liūdesys, pyktis ir baimė.
Emocijų klasifikacija (R. Plutchik)
• Pirminės (6 bazinės emocijos): džiaugsmas, pyktis,
pasibjaurėjimas, baimė, nustebimas, liūdesys.
• Mišrios emocijos: pvz. pyktis+džiaugsmas=
pasididžiavimas.
Emocija gali būti priskirta prie bazinių, jei:
1. Yra susijusi su konkrečiais neurofiziologiniais procesais;
2. Pasireiškia veido mimikoje;
3. Ją asmuo specifiškai išgyvena ir ji yra sąmoninga;
4. Atsirado kaip evoliucinių – biologinių procesų rezultatas;
5. Padeda žmogui adaptuotis, atlikdama organizacinę ir
motyvacinę elgsenos funkciją.
3. Jausmai
Jausmai – žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir
reiškiniais išgyvenimas.
Jausmai yra gana pastovūs reiškiniai ir vadinami
aukštesniaisiais jausmais. Jie tenkina kultūrinius,
dvasinius, religinius, pažinimo, socialinius poreikius.
Jausmai – tai stabili emocinė nuostata, kuri įgyjama:
1. asmeninės patirties keliu
2. auklėjimo keliu, kai emocines nuostatas perduoda tėvai
ir mokytojai
Emocijų ir jausmų palyginimas
Emocijos Jausmai
Evoliucijos eigoje atsirado
anksčiau
Evoliucijos eigoje atsirado vėliau
Būdingos žmogui, gyvūnams Būdingos žmogui
Susijusios su situacija Susiję su objektais
Trumpalaikės Pastovūs ir ilgalaikiai
Turi reikšmės motyvacijai “čia ir
dabar”
Turi reikšmės stabiliai motyvacijai
Ta pati emocija gali reikštis
įvairiuose jausmuose
Tas pats jausmas gali būti
išreikštas per įvairias emocijas
4. Nuotaika
Nuotaika – ilgokai trunkanti, palyginti pastovi vidutinio ar
mažo intensyvumo psichinė būsena.
Nuotaika tarsi nuspalvina mūsų išgyvenimus (apelsininė
nuotaika);
Nuotaiką sąlygoja savijauta, svarbūs įvykiai, psichoaktyvios
medžiagos ar vaistai.
5. Afektai
Afektai – staiga iškylančios, audringai pasireiškiančios ir
trumpai besitęsiančios jausminės būsenos.
Dažniausi yra pykčio, džiaugsmo, išgąsčio, nusivylimo
afektai.
Afektus sukelia reikšmingi stiprūs dirgikliai (pvz. laimėjote
milijoną).
Afektai sukelia sąmonės susiaurėjimą, žmogus nepajėgia
objektyviai vertinti situacijos, dažnai kalba padrikai,
nepajėgia savęs kontroliuoti.
Afekto būsenoje lengva įžeisti, užgauti kitą žmogų, įvykdyti
žmogžudystę.
6. Aistra
Aistra yra stiprus išgyvenimas, tačiau ji pastovesnė,
sąmoningesnė, ramesnė, dominuojanti kitų jausmų
atžvilgiu, daranti poveikį žmogaus veiklai.
Aistros apimtas žmogus koncentruojasi į savo aistros
objektą.
Aistra žmogui vertinga tuo, kad suteikia daug energijos ir
padeda pasiekti gerų rezultatų.
7. Stresas
Stresas – tai ilgai trunkanti stipraus nerimo ir įtampos
būsena.
Streso priežastimi gali būti įvairūs ekstremalūs poveikiai.
Tipiškos organizmo reakcijos į stresą:
1. “Pastangos be kančių” – organizmas mobilizuojasi įveikti stresą ir
visas jėgas nukreipia kovai;
2. “Pastangos su kančia” – organizmo budrumas padidėja, atsiranda
streso baimė, o kartu sutelkiamos jėgos;
3. “Kančia be pastangų” – organizmas nesipriešina negatyviems
poveikiams iš aplinkos ir pasiduoda be kovos.
8. Frustracija
Frustracija – tai psichinė būsena, sukelta objektyviai
neįveikiamų arba žmogaus nuomone neįveikiamų kliūčių,
atsirandančių siekiant tikslo ar sprendžiant problemas.
Reakcijos į frustraciją:
Agresyvumas – ne tik kliūties, bet ir visų žmonių atžvilgiu: puola,
grasina, nekenčia;
Apatija, liūdesys, beviltiškumas;
Regresas – grįžimas į primityvų elgesį: žmogus apsiverkia, kramto
nagus;
Racionalizacija – nepasiekęs tikslo žmogus jį sumenkina, tada
lengviau suranda tikslą, kurio galima siekti.
Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos:
Ch. Darwin evoliucijos teorija
• Emocijas suvokė kaip reiškinius, užprogramuotus gyvūnų genuose
ir atliekančius išlikimo funkciją;
• Emocijos turi adaptacinę reikšmę žmogui ir gyvūnui – perduoda
gyvybiškai svarbią informaciją;
• Emocinės išraiškos – veido išraiška, kūno poza, tarnauja kaip svarbi
bendravimo forma, padedanti suprasti ne tik tai, kas vyksta, bet ir tai
kas gali įvykti (pvz. vaikas – supykęs tėvas).
• Didžioji dalis emocijų išraiškų yra įgimtos, kai kurios yra
išmokstamos.
• Išraiškų atpažinimas pasižymi specifiškumu, t.y. vilkas gali atpažinti
vilko išraiškas, bet ne žmogaus. Tačiau emocijų išraiškos panašumų
tarp žmogaus ir gyvūnų yra.
Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos:
James – Lange teorija (1)
• 1884 m. James iškėlė hipotezę, kad emocijos yra susijusios su tam
tikromis fiziologinėmis reakcijomis.
• Iki tol buvo manoma, kad įvykis sukelia emociją, kuri tam tikru būdu
yra išreiškiama: praradom pinigus – liūdesys – verkiam; priešas
įžeidė – pyktis – puolimas.
• James teorija teigė, jog po įvykio seka išraiška, o tik po to
emocija: mes liūdime, nes verkiame, bijome, nes drebame.
• Emocija tokiu atveju aiškinama taip: pamačius ką nors gąsdinančio
instinktyviai prasideda kūno reakcijų grandinė, tam tikri reakcijų
modeliai jaučiami panašiose situacijose ir dėl to fiziologiniais
pokyčiais įvardijama baimė – padažnėja širdies plakimas ir
kvėpavimas, įsitempia raumenys, žmogus dreba. T.y. kai man
pradeda dažniau plakti širdis – tada pradedu bijoti.
Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos:
James – Lange teorija (2)
• 1895 m. Lange paskelbė savo teoriją.
• Pagal Lange teoriją – dirgiklis sukelia fiziologinius pokyčius, jie
siunčia signalą į CNS ir tik tada kyla emocija.
• Apibendrinus mokslininkų teiginius, galima teigti, jog kūno pokyčiai
kyla dėl situacijos suvokimo, o kūno pokyčių atpažinimas sukelia
subjektyvius jausmus. Emocijos yra kūno pokyčių jutimas, ir jos kyla
tada, kai šie pokyčiai suvokiami. Kiekviena emocija turi skirtingus,
tik jai būdingus išorinius dirgiklius. Jų visuma bei jų sukeltos
fiziologinės reakcijos ir yra suvokiamos kaip emocija.
Kritika:
• Fiziologiniai organizmo pokyčiai, lydintys emocijas, yra labai
panašūs ir iš principo nesiskiria įvertinant tokias kardinaliai
skirtingas būsenas kaip euforija ir pyktis.
• Teorija nepaaiškina, kam reikalingos emocijos, kam reikalingi
fiziologiniai pokyčiai organizme ir kodėl tam tikri dirgikliai juos
sukelia.
Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos:
Cannon – Bard teorija
Pastebėta, jog gyvūnai gali išreikšti emocijas – baimę ar malonumą –
net ir tuomet, kai fiziologinio grįžtamojo ryšio į smegenis nėra.
1. Emocijos kyla ne iš karto;
2. Esant skirtingoms emocijoms, kūno pokyčiai yra labai panašūs;
kita vertus, žmonėms ta pati emocija gali sukelti skirtingus
fiziologinius pokyčius.
Tai paskatino suformuoti teoriją, kurioje pagrindinį vaidmenį, sukeliant
emocijas, atlieka gumburas, į kurį patenka pirminė informacija. Ji
ten apdorojama ir po to vienu metu įnervuojama ir smegenų žievė
(kyla emocija), ir kūnas (fiziologinė reakcija). Tokiu būdu
subjektyvus emocijų suvokimas ir fiziologiniai pokyčiai
organizme vyksta vienu metu. Stiprių emocijų atveju
fiziologiniai pokyčiai suteikia energijos organizmui ir paruošia jį
susidurti su kritiška situacija, kuri ir sukėlė tą emociją. Emocijas
vadino kovok – arba – bėk atsaku.
Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos:
C. Izard teorija
• Egzistuoja dvi biologinės struktūros, susijusios su emocijų
suvokimu:
– Viena jų skirta signalizuoti organizmui apie svarbius išlikimui aplinkos
įvykius ir objektus. Informacija patenka į gumburą ir žmogus patiria
įgimtą emocinę reakciją.
– Jei aplinkos įvykis ar objektas tiesioginio biologinio reikšmingumo neturi,
tada informacija patenka į smegenų žievę, kur yra interpretuojama
pažintinių procesų pagalba ir žmogus patiria kultūriškai išmoktą
emocinę išraišką.
• C. Izard emocijų teorija neatskiriama nuo žmogaus motyvacijos.
• Išskyrė 10 bazinių emocijų: džiaugsmas, susijaudinimas, nuostaba,
liūdesys, pyktis, pasibjaurėjimas, neapykanta, baimė, gėda, kaltė.
• Diduma šių emocijų būdingos kūdikiui, o sudėtingos emocijos yra
šių pagrindinių emocijų deriniai.
Viso gero

Weitere ähnliche Inhalte

Was ist angesagt?

Knyga skaidres
Knyga skaidresKnyga skaidres
Knyga skaidresnijolam
 
Tolerancijos pamoka
Tolerancijos pamokaTolerancijos pamoka
Tolerancijos pamokamiride
 
Viktorina "Aš pažįstu Lietuvą"
Viktorina "Aš pažįstu Lietuvą"Viktorina "Aš pažįstu Lietuvą"
Viktorina "Aš pažįstu Lietuvą"gerdukasp
 
Veiksmažodžių laikų skaidrės
Veiksmažodžių laikų skaidrėsVeiksmažodžių laikų skaidrės
Veiksmažodžių laikų skaidrėsparteno
 
Zodziu daryba. Kursai.tinklas.lt
Zodziu daryba. Kursai.tinklas.ltZodziu daryba. Kursai.tinklas.lt
Zodziu daryba. Kursai.tinklas.ltvaidamisiuriene
 
Kuršių nerija
Kuršių nerijaKuršių nerija
Kuršių nerijateedita
 
Biotechnologijos ir GMO
Biotechnologijos ir GMOBiotechnologijos ir GMO
Biotechnologijos ir GMOmartyynyyte
 
Asertivnost, empatija, komunikacija
Asertivnost, empatija, komunikacijaAsertivnost, empatija, komunikacija
Asertivnost, empatija, komunikacijaAleksandra Sofranac
 
10 геом бурда_тарасенкова_академ_2010_укр
10 геом бурда_тарасенкова_академ_2010_укр10 геом бурда_тарасенкова_академ_2010_укр
10 геом бурда_тарасенкова_академ_2010_укрAira_Roo
 
Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės
Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybėsIšplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės
Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybėsRamutė Kežienė
 

Was ist angesagt? (20)

Knyga skaidres
Knyga skaidresKnyga skaidres
Knyga skaidres
 
Adventas
AdventasAdventas
Adventas
 
O emocijama
O emocijamaO emocijama
O emocijama
 
Dvibalsiai
DvibalsiaiDvibalsiai
Dvibalsiai
 
sukobi
sukobisukobi
sukobi
 
Druska
DruskaDruska
Druska
 
Tolerancijos pamoka
Tolerancijos pamokaTolerancijos pamoka
Tolerancijos pamoka
 
Viktorina "Aš pažįstu Lietuvą"
Viktorina "Aš pažįstu Lietuvą"Viktorina "Aš pažįstu Lietuvą"
Viktorina "Aš pažįstu Lietuvą"
 
Veiksmažodžių laikų skaidrės
Veiksmažodžių laikų skaidrėsVeiksmažodžių laikų skaidrės
Veiksmažodžių laikų skaidrės
 
minciu zemelapiai
minciu zemelapiaiminciu zemelapiai
minciu zemelapiai
 
Zodziu daryba. Kursai.tinklas.lt
Zodziu daryba. Kursai.tinklas.ltZodziu daryba. Kursai.tinklas.lt
Zodziu daryba. Kursai.tinklas.lt
 
Meninės raiškos priemonės
Meninės raiškos priemonėsMeninės raiškos priemonės
Meninės raiškos priemonės
 
Kuršių nerija
Kuršių nerijaKuršių nerija
Kuršių nerija
 
Biotechnologijos ir GMO
Biotechnologijos ir GMOBiotechnologijos ir GMO
Biotechnologijos ir GMO
 
socijalni utjecaj
socijalni utjecajsocijalni utjecaj
socijalni utjecaj
 
Paukščiai sugrįžta
Paukščiai sugrįžtaPaukščiai sugrįžta
Paukščiai sugrįžta
 
Žalgirio mūšis
Žalgirio mūšisŽalgirio mūšis
Žalgirio mūšis
 
Asertivnost, empatija, komunikacija
Asertivnost, empatija, komunikacijaAsertivnost, empatija, komunikacija
Asertivnost, empatija, komunikacija
 
10 геом бурда_тарасенкова_академ_2010_укр
10 геом бурда_тарасенкова_академ_2010_укр10 геом бурда_тарасенкова_академ_2010_укр
10 геом бурда_тарасенкова_академ_2010_укр
 
Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės
Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybėsIšplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės
Išplėstinės dalyvinės, pusdalyvinės ir padalyvinės aplinkybės
 

Andere mochten auch

EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS. Praktinis kursas
EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS. Praktinis kursasEMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS. Praktinis kursas
EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS. Praktinis kursasTime 4 Yourself
 
Lida Keršienė - Emocinis intelektas ir ugdymas (knygos pristatymas)
Lida Keršienė - Emocinis intelektas ir ugdymas (knygos pristatymas)Lida Keršienė - Emocinis intelektas ir ugdymas (knygos pristatymas)
Lida Keršienė - Emocinis intelektas ir ugdymas (knygos pristatymas)Lyderių laikas
 
James Borg knygos „Minties galia“ pristatymas
James Borg knygos „Minties galia“ pristatymasJames Borg knygos „Minties galia“ pristatymas
James Borg knygos „Minties galia“ pristatymasLyderių laikas
 
Žmonių jausmai - slėpynės
Žmonių jausmai -  slėpynėsŽmonių jausmai -  slėpynės
Žmonių jausmai - slėpynėsSofija J.
 
Kaizen, kaip Samurajaus kelias. Kodėl įprasta įmonių motyvacija yra Antimotyv...
Kaizen, kaip Samurajaus kelias. Kodėl įprasta įmonių motyvacija yra Antimotyv...Kaizen, kaip Samurajaus kelias. Kodėl įprasta įmonių motyvacija yra Antimotyv...
Kaizen, kaip Samurajaus kelias. Kodėl įprasta įmonių motyvacija yra Antimotyv...Darius Radkevicius
 
Viktorijos Baršauskienės, Junonos Almonaitienės ir kt. knygos „Žmonių santyki...
Viktorijos Baršauskienės, Junonos Almonaitienės ir kt. knygos „Žmonių santyki...Viktorijos Baršauskienės, Junonos Almonaitienės ir kt. knygos „Žmonių santyki...
Viktorijos Baršauskienės, Junonos Almonaitienės ir kt. knygos „Žmonių santyki...Lyderių laikas
 
Andy Hargreaves Lietuviškos skaidrės
Andy Hargreaves Lietuviškos skaidrėsAndy Hargreaves Lietuviškos skaidrės
Andy Hargreaves Lietuviškos skaidrėsLyderių laikas
 
Eglė Pranckūnienė, Solveiga Grudienė „Lūkesčiai, patirtys, atradimai" 2015 06 17
Eglė Pranckūnienė, Solveiga Grudienė „Lūkesčiai, patirtys, atradimai" 2015 06 17Eglė Pranckūnienė, Solveiga Grudienė „Lūkesčiai, patirtys, atradimai" 2015 06 17
Eglė Pranckūnienė, Solveiga Grudienė „Lūkesčiai, patirtys, atradimai" 2015 06 17Lyderių laikas
 
Monika Bilotienė Vitalija Dziuričienė
Monika Bilotienė Vitalija DziuričienėMonika Bilotienė Vitalija Dziuričienė
Monika Bilotienė Vitalija DziuričienėLyderių laikas
 
Dr. Aurimas Marijus Juozaitis „Mokytis lyderystės" 2015 06 17
Dr. Aurimas Marijus Juozaitis „Mokytis lyderystės" 2015 06 17Dr. Aurimas Marijus Juozaitis „Mokytis lyderystės" 2015 06 17
Dr. Aurimas Marijus Juozaitis „Mokytis lyderystės" 2015 06 17Lyderių laikas
 
Vilija Demjanova - Lyderystė. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį intelektą?
Vilija Demjanova - Lyderystė. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį intelektą?Vilija Demjanova - Lyderystė. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį intelektą?
Vilija Demjanova - Lyderystė. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį intelektą?Lyderių laikas
 
Dalia Krasauskienė – „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai“
Dalia Krasauskienė – „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai“Dalia Krasauskienė – „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai“
Dalia Krasauskienė – „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai“Lyderių laikas
 
Dvasinės lyderystės poveikis darbuotojų pašaukimui darbe
Dvasinės lyderystės poveikis darbuotojų pašaukimui darbeDvasinės lyderystės poveikis darbuotojų pašaukimui darbe
Dvasinės lyderystės poveikis darbuotojų pašaukimui darbeLyderių laikas
 
„Lyderystės kompetencija: Kam? Kodėl? kaip?“
„Lyderystės kompetencija: Kam? Kodėl? kaip?“„Lyderystės kompetencija: Kam? Kodėl? kaip?“
„Lyderystės kompetencija: Kam? Kodėl? kaip?“Lyderių laikas
 
Paulius Martinaitis - „Lyderystė. Teorija ir praktika“
Paulius Martinaitis - „Lyderystė. Teorija ir praktika“Paulius Martinaitis - „Lyderystė. Teorija ir praktika“
Paulius Martinaitis - „Lyderystė. Teorija ir praktika“Lyderių laikas
 
3 mano.emocijos
3 mano.emocijos3 mano.emocijos
3 mano.emocijosInvestuok
 

Andere mochten auch (20)

EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS. Praktinis kursas
EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS. Praktinis kursasEMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS. Praktinis kursas
EMOCINIO INTELEKTO LAVINIMAS. Praktinis kursas
 
Lida Keršienė - Emocinis intelektas ir ugdymas (knygos pristatymas)
Lida Keršienė - Emocinis intelektas ir ugdymas (knygos pristatymas)Lida Keršienė - Emocinis intelektas ir ugdymas (knygos pristatymas)
Lida Keršienė - Emocinis intelektas ir ugdymas (knygos pristatymas)
 
Emocinis intelektas
Emocinis intelektasEmocinis intelektas
Emocinis intelektas
 
James Borg knygos „Minties galia“ pristatymas
James Borg knygos „Minties galia“ pristatymasJames Borg knygos „Minties galia“ pristatymas
James Borg knygos „Minties galia“ pristatymas
 
Žmonių jausmai - slėpynės
Žmonių jausmai -  slėpynėsŽmonių jausmai -  slėpynės
Žmonių jausmai - slėpynės
 
Kaizen, kaip Samurajaus kelias. Kodėl įprasta įmonių motyvacija yra Antimotyv...
Kaizen, kaip Samurajaus kelias. Kodėl įprasta įmonių motyvacija yra Antimotyv...Kaizen, kaip Samurajaus kelias. Kodėl įprasta įmonių motyvacija yra Antimotyv...
Kaizen, kaip Samurajaus kelias. Kodėl įprasta įmonių motyvacija yra Antimotyv...
 
Fizika
FizikaFizika
Fizika
 
Viktorijos Baršauskienės, Junonos Almonaitienės ir kt. knygos „Žmonių santyki...
Viktorijos Baršauskienės, Junonos Almonaitienės ir kt. knygos „Žmonių santyki...Viktorijos Baršauskienės, Junonos Almonaitienės ir kt. knygos „Žmonių santyki...
Viktorijos Baršauskienės, Junonos Almonaitienės ir kt. knygos „Žmonių santyki...
 
Andy Hargreaves Lietuviškos skaidrės
Andy Hargreaves Lietuviškos skaidrėsAndy Hargreaves Lietuviškos skaidrės
Andy Hargreaves Lietuviškos skaidrės
 
Eglė Pranckūnienė, Solveiga Grudienė „Lūkesčiai, patirtys, atradimai" 2015 06 17
Eglė Pranckūnienė, Solveiga Grudienė „Lūkesčiai, patirtys, atradimai" 2015 06 17Eglė Pranckūnienė, Solveiga Grudienė „Lūkesčiai, patirtys, atradimai" 2015 06 17
Eglė Pranckūnienė, Solveiga Grudienė „Lūkesčiai, patirtys, atradimai" 2015 06 17
 
Monika Bilotienė Vitalija Dziuričienė
Monika Bilotienė Vitalija DziuričienėMonika Bilotienė Vitalija Dziuričienė
Monika Bilotienė Vitalija Dziuričienė
 
Motyvacija
MotyvacijaMotyvacija
Motyvacija
 
Dr. Aurimas Marijus Juozaitis „Mokytis lyderystės" 2015 06 17
Dr. Aurimas Marijus Juozaitis „Mokytis lyderystės" 2015 06 17Dr. Aurimas Marijus Juozaitis „Mokytis lyderystės" 2015 06 17
Dr. Aurimas Marijus Juozaitis „Mokytis lyderystės" 2015 06 17
 
Savimotyvacija
SavimotyvacijaSavimotyvacija
Savimotyvacija
 
Vilija Demjanova - Lyderystė. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį intelektą?
Vilija Demjanova - Lyderystė. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį intelektą?Vilija Demjanova - Lyderystė. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį intelektą?
Vilija Demjanova - Lyderystė. Kaip vadovauti pasitelkiant emocinį intelektą?
 
Dalia Krasauskienė – „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai“
Dalia Krasauskienė – „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai“Dalia Krasauskienė – „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai“
Dalia Krasauskienė – „7 sėkmės lydimų žmonių įpročiai“
 
Dvasinės lyderystės poveikis darbuotojų pašaukimui darbe
Dvasinės lyderystės poveikis darbuotojų pašaukimui darbeDvasinės lyderystės poveikis darbuotojų pašaukimui darbe
Dvasinės lyderystės poveikis darbuotojų pašaukimui darbe
 
„Lyderystės kompetencija: Kam? Kodėl? kaip?“
„Lyderystės kompetencija: Kam? Kodėl? kaip?“„Lyderystės kompetencija: Kam? Kodėl? kaip?“
„Lyderystės kompetencija: Kam? Kodėl? kaip?“
 
Paulius Martinaitis - „Lyderystė. Teorija ir praktika“
Paulius Martinaitis - „Lyderystė. Teorija ir praktika“Paulius Martinaitis - „Lyderystė. Teorija ir praktika“
Paulius Martinaitis - „Lyderystė. Teorija ir praktika“
 
3 mano.emocijos
3 mano.emocijos3 mano.emocijos
3 mano.emocijos
 

Ähnlich wie Psichologija

Kompleksai ir Archetipai K.Jungo Analitinėje Psichologijoje
Kompleksai ir Archetipai K.Jungo Analitinėje PsichologijojeKompleksai ir Archetipai K.Jungo Analitinėje Psichologijoje
Kompleksai ir Archetipai K.Jungo Analitinėje PsichologijojeMantvydas Linkus
 
Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013
Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013
Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013valentina valentina
 
Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013
Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013
Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013valentina valentina
 
Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...
Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...
Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...Lyderių laikas
 
V. Indrašienės, G. Žibėnienės knygos „Pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas“ ...
V. Indrašienės, G. Žibėnienės knygos „Pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas“ ...V. Indrašienės, G. Žibėnienės knygos „Pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas“ ...
V. Indrašienės, G. Žibėnienės knygos „Pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas“ ...Lyderių laikas
 
Douglas Stone, Sheila Heen knygos„Grįžtamasis ryšys“ pristatymas
Douglas Stone, Sheila Heen knygos„Grįžtamasis ryšys“ pristatymasDouglas Stone, Sheila Heen knygos„Grįžtamasis ryšys“ pristatymas
Douglas Stone, Sheila Heen knygos„Grįžtamasis ryšys“ pristatymasLyderių laikas
 
Griztamasis rysys knygos pristatymas
Griztamasis rysys knygos pristatymasGriztamasis rysys knygos pristatymas
Griztamasis rysys knygos pristatymasLyderių laikas
 
Dalia Krasauskienė - „8-asis įprotis. Tobulybės link“
Dalia Krasauskienė - „8-asis įprotis. Tobulybės link“Dalia Krasauskienė - „8-asis įprotis. Tobulybės link“
Dalia Krasauskienė - „8-asis įprotis. Tobulybės link“Lyderių laikas
 
Gerosios praktikos priemones gerinant pacientu bendradarbiavima jga 2018
Gerosios praktikos priemones gerinant pacientu bendradarbiavima jga 2018Gerosios praktikos priemones gerinant pacientu bendradarbiavima jga 2018
Gerosios praktikos priemones gerinant pacientu bendradarbiavima jga 2018Karolina Butkevičiūtė
 
filosofijos bei ugdymo mokslu sistema
 filosofijos bei ugdymo mokslu sistema filosofijos bei ugdymo mokslu sistema
filosofijos bei ugdymo mokslu sistemaebutkuviene
 
Kaip sujaukti studento protą arba efektyvus darbas grupėse - dr. Vilija Lukoš...
Kaip sujaukti studento protą arba efektyvus darbas grupėse - dr. Vilija Lukoš...Kaip sujaukti studento protą arba efektyvus darbas grupėse - dr. Vilija Lukoš...
Kaip sujaukti studento protą arba efektyvus darbas grupėse - dr. Vilija Lukoš...Dainius Jakučionis
 
Icot 2011 (pristatymas 2011 10-20)
Icot 2011 (pristatymas 2011 10-20)Icot 2011 (pristatymas 2011 10-20)
Icot 2011 (pristatymas 2011 10-20)Lyderių laikas
 
Mark Goulston knygos „Tiesiog klausykitės. Veiksmingi patarimai ir metodai, k...
Mark Goulston knygos „Tiesiog klausykitės. Veiksmingi patarimai ir metodai, k...Mark Goulston knygos „Tiesiog klausykitės. Veiksmingi patarimai ir metodai, k...
Mark Goulston knygos „Tiesiog klausykitės. Veiksmingi patarimai ir metodai, k...Lyderių laikas
 
Mokytojams apie Ugdomąjį Santykį
Mokytojams apie Ugdomąjį SantykįMokytojams apie Ugdomąjį Santykį
Mokytojams apie Ugdomąjį SantykįLaimonas Ragauskas
 
Emocinis intelektas ir kompiuteris (1)
Emocinis intelektas ir kompiuteris (1)Emocinis intelektas ir kompiuteris (1)
Emocinis intelektas ir kompiuteris (1)Amadeja
 

Ähnlich wie Psichologija (20)

Inovatyvus Profesinio Konsultavimo Metodai
Inovatyvus Profesinio Konsultavimo Metodai Inovatyvus Profesinio Konsultavimo Metodai
Inovatyvus Profesinio Konsultavimo Metodai
 
Kompleksai ir Archetipai K.Jungo Analitinėje Psichologijoje
Kompleksai ir Archetipai K.Jungo Analitinėje PsichologijojeKompleksai ir Archetipai K.Jungo Analitinėje Psichologijoje
Kompleksai ir Archetipai K.Jungo Analitinėje Psichologijoje
 
2 sk pristatymas
2 sk pristatymas2 sk pristatymas
2 sk pristatymas
 
Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013
Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013
Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013
 
Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013
Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013
Kas yra gebėjimas bendrauti 4 dalis vaizdine metodine medziaga svietejams 2013
 
Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...
Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...
Mihaly Csikszentmihalyi knygos „Srautas. Optimali išgyvenimo psichologija“ pr...
 
V. Indrašienės, G. Žibėnienės knygos „Pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas“ ...
V. Indrašienės, G. Žibėnienės knygos „Pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas“ ...V. Indrašienės, G. Žibėnienės knygos „Pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas“ ...
V. Indrašienės, G. Žibėnienės knygos „Pasiekimų vertinimas ir įsivertinimas“ ...
 
Kritinio mąstymo įgūdžiai darbo rinkoje
Kritinio mąstymo įgūdžiai darbo rinkojeKritinio mąstymo įgūdžiai darbo rinkoje
Kritinio mąstymo įgūdžiai darbo rinkoje
 
Douglas Stone, Sheila Heen knygos„Grįžtamasis ryšys“ pristatymas
Douglas Stone, Sheila Heen knygos„Grįžtamasis ryšys“ pristatymasDouglas Stone, Sheila Heen knygos„Grįžtamasis ryšys“ pristatymas
Douglas Stone, Sheila Heen knygos„Grįžtamasis ryšys“ pristatymas
 
Griztamasis rysys knygos pristatymas
Griztamasis rysys knygos pristatymasGriztamasis rysys knygos pristatymas
Griztamasis rysys knygos pristatymas
 
Dalia Krasauskienė - „8-asis įprotis. Tobulybės link“
Dalia Krasauskienė - „8-asis įprotis. Tobulybės link“Dalia Krasauskienė - „8-asis įprotis. Tobulybės link“
Dalia Krasauskienė - „8-asis įprotis. Tobulybės link“
 
Gerosios praktikos priemones gerinant pacientu bendradarbiavima jga 2018
Gerosios praktikos priemones gerinant pacientu bendradarbiavima jga 2018Gerosios praktikos priemones gerinant pacientu bendradarbiavima jga 2018
Gerosios praktikos priemones gerinant pacientu bendradarbiavima jga 2018
 
1 Filmuota Edukologija
1 Filmuota Edukologija1 Filmuota Edukologija
1 Filmuota Edukologija
 
filosofijos bei ugdymo mokslu sistema
 filosofijos bei ugdymo mokslu sistema filosofijos bei ugdymo mokslu sistema
filosofijos bei ugdymo mokslu sistema
 
Tyrimo metodai sociologijoje
Tyrimo metodai sociologijojeTyrimo metodai sociologijoje
Tyrimo metodai sociologijoje
 
Kaip sujaukti studento protą arba efektyvus darbas grupėse - dr. Vilija Lukoš...
Kaip sujaukti studento protą arba efektyvus darbas grupėse - dr. Vilija Lukoš...Kaip sujaukti studento protą arba efektyvus darbas grupėse - dr. Vilija Lukoš...
Kaip sujaukti studento protą arba efektyvus darbas grupėse - dr. Vilija Lukoš...
 
Icot 2011 (pristatymas 2011 10-20)
Icot 2011 (pristatymas 2011 10-20)Icot 2011 (pristatymas 2011 10-20)
Icot 2011 (pristatymas 2011 10-20)
 
Mark Goulston knygos „Tiesiog klausykitės. Veiksmingi patarimai ir metodai, k...
Mark Goulston knygos „Tiesiog klausykitės. Veiksmingi patarimai ir metodai, k...Mark Goulston knygos „Tiesiog klausykitės. Veiksmingi patarimai ir metodai, k...
Mark Goulston knygos „Tiesiog klausykitės. Veiksmingi patarimai ir metodai, k...
 
Mokytojams apie Ugdomąjį Santykį
Mokytojams apie Ugdomąjį SantykįMokytojams apie Ugdomąjį Santykį
Mokytojams apie Ugdomąjį Santykį
 
Emocinis intelektas ir kompiuteris (1)
Emocinis intelektas ir kompiuteris (1)Emocinis intelektas ir kompiuteris (1)
Emocinis intelektas ir kompiuteris (1)
 

Psichologija

  • 1. Mąstymas, motyvacija, emocijos 4 paskaita lekt. T.Petraitis
  • 2. Mąstymo apibrėžimas Mąstymas – tai proto veikla, susijusi su informacijos supratimu, apdorojimu ir perteikimu.
  • 3. Mąstymo ypatybės • Naudoja įvairų ankstesnį patyrimą. Remiasi jutiminiu pažinimu. „Nieko nėra prote, ko prieš tai nebuvo pojūčiuose“ (Johnas Lockas). • Tai apibendrinantis pažinimas. Apibendrinimas leidžia suprasti ne pavienį objektą ar reiškinį, o visą jų klasę. • Atskleidžia priežastinius daiktų ir reiškinių ryšius. • Betarpiškai susijęs su kalba. Kalba – minties perdavimo ir priėmimo priemonė, tai materialus minties apvalkalas. • Tai uždavinių ir problemų sprendimas, judėjimas nuo nežinomo prie žinomo.
  • 4. Mąstymo operacijos (1) 1. Analizė –tai atskirų objekto dalių, elementų, savybių, ryšių išskyrimas. • Mąstymo procese objektas suskaidomas tik mintyse. • Analizės metu paaiškėja daikto savybių reikšmė: esminės, įdomios ar reikšmingos savybės veikia kaip aktyvūs dirgikliai ir stimuliuoja galvos smegenų žievę. • Fiziologinis pagrindas yra dirginimo ir slopinimo santykio nustatymas tam tikruose galvos smegenų centruose.
  • 5. Mąstymo operacijos (2) 2. Sintezė – tai sujungimas mintyse išskirtųjų objekto dalių ir santykių į visumą. • Fiziologinis sintezės pagrindas – laikinų nervinių ryšių galvos smegenų žievėje suvedimas.
  • 6. Mąstymo operacijos (3) 3. Apibendrinimas Apibendrindami ar išskirdami, kas daiktams ir reiškiniams yra bendra, galime tai atlikti dviem būdais: • Pagal panašumą; • Pagal esmę. Nemokėjimas išskirti bendro esminio požymio iš kelių daiktų yra mąstymo trūkumas.
  • 7. Mąstymo rūšys • Veiksminis mąstymas – tai daiktų, jų savybių ir santykių pažinimas, atliekant su jais fizinius veiksmus; • Vaizdinis mąstymas – daiktų ar reiškinių ryšiai surandami pertvarkant atmintyje turimus vaizdinius. Labiau apibendrintas ir sudėtingesnis negu veiksminis; • Sąvokinis (teorinis, abstraktus) mąstymas – sudėtingiausias. Pažinimas vyksta susiejant ir pertvarkant turimas sąvokas, išreikštas mintimis, žodžiais ar kitais ženklais.
  • 8. Mąstymo rūšys pagal veiklą Veikla dažnai reikalauja skirtingo mąstymo : • Mechaniko, techniko, stomatologo – veiksminio; • Dailininko, muziko, konstruktoriaus, architekto - vaizdinio; • Matematiko, filosofo, lingvisto – sąvokinio.
  • 9. Sąvokos Sąvokos yra mintys apie bendrąsias ir esmines daiktų ar reiškinių savybes. • Jų pagalba mes sutvarkom pasaulį, padarom jį suprantamą, galim mąstyti apie galybę įvykių, objektų ir žmonių. • Dar labiau supaprastindami dalykus, sąvokas tvarkome hierarchiškai. • Sąvokos įtvirtinamos žodžiais. Tačiau žodžiai yra tik ženklai, susiję su mintimis – sąvokomis.
  • 10. Sąvokų rūšys Detaliau sąvokas (kaip mąstymo formas) nagrinėja logika. Psichologijos požiūriu galima skirti gyvenimiškas ir mokslines sąvokas. • Gyvenimiškos (buitinės, nemokslinės) – sąvokos susiformavusios kaupiantis gyvenimo patyrimui, dažnai susiduriant su panašiais daiktais ar reiškiniais. (knyga, baldas, meilė) • Mokslinės – sąvokos formuojamos apibendrinant mokslinius tyrimus. Nuo žodžio ar termino į jo reikšmės supratimą ir apibrėžimą. (trikampis, suvokimas, psichologija)
  • 11. Mąstymas – problemų ir uždavinių sprendimo procesas Kaip vyksta mąstymo procesas? 1. apibūdiname problemą, ją įvertiname (neturime rakto ir negalime atrakinti durų); 2. renkame informaciją būtiną sprendimui priimti. Tai leidžia tiksliai suformuluoti uždavinį. Dažnai tai baigiasi hipotezės iškėlimu, tai yra išankstiniu sprendimo, galutinio rezultato numatymu, kurį reikės patikrinti; 3. strategijos kūrimas arba galimų sprendimo būdų numatymas (ieškoti atidaryto lango, skambinti draugui, kuris turi atsarginį raktą ir pan.); 4. alternatyvų įvertinimas; 5. problemos sprendimas; 6. sprendimo įvertinimas;
  • 12. Problemų sprendimo būdai 1. mėginimų ir klaidų būdas. Kai neturima konkrečios sprendimų programos. (Edisonas ir tūkstantis elementų lemputei sukurti) 2. algoritmų panaudojimas. Algoritmas yra tiksliai apibrėžtų operacijų seka, kuri užtikrina tam tikros rūšies uždavinių teisingus sprendimus. Tai problemos sprendimas pagal griežtai nustatytas taisykles. (Žodis SPIRTIS – visos kombinacijos) 3. euristinis kelias. Atsakymų ieškoma remiantis praktiniais veiksmais ir patirtimi, pasirenkama viena, mums atrodanti teisinga alternatyva. (Žodis SPIRTIS – iš karto atmetamos netinkančios kombinacijos)
  • 13. Kas kliudo spręsti problemas? • Polinkis ieškoti patvirtinimo. Tai noras ieškoti tokios informacijos, kuri patvirtintų mūsų mintis; • Fiksacija. Tai negebėjimas pažvelgti į problemą kitu žvilgsniu; Dėl ko vyksta fiksacija? Mes įtvirtiname (fiksuojame) tam tikrus sprendimus, galvodami, kad tie, kurie buvo veiksmingi praeityje, dažnai tiks ir naujoms problemoms spręsti. Polinkį kartoti anksčiau tikusius sprendimus vadiname proto nuostata; Mes linkę objektų funkcijas suvokti nekintančias ir pastovias. Toks polinkis vadinamas funkcijų fiksavimu; Mąstymo fiksacija padidėja streso ir įtampos poveikyje. • Polinkis perdėti savo žinojimo ir vertinimų tikslumą.
  • 14. Kūrybinis mąstymas Mąstymas, kurio rezultatas – atradimas kažko naujo, naujos idėjos sukūrimas vadinamas kūrybiniu mąstymu. Mokslinės ir meninės kūrybos procesas vyksta keturiais etapais: • ilgas sąmoningas problemos sprendimas. Turi būti didelė motyvacija ir pastangos; • inkubacija - sąmoningai sukurtų idėjų atranka vyksta pasąmonėje, kur darbas tęsiasi ir sukuriamos neįtikėtinos variacijos, naujos konstrukcijos; • „nušvitimas“, įžvalga (insaitas). Neabejotinai teisinga idėja iš pasąmonės staiga, netikėtai persmelkia kūrėjo protą; (Mendelejevas susapnavo cheminių elementų lentelę; Archimedas atrado, kad vandenyje objektai lengvesni besimaudydamas) • sąmoningas naujos idėjos patikrinimas, įrodymas ją esant teisinga.
  • 15. Kūrybiniam mąstymui būdinga • Naujumas – anksčiau taip niekas nedarė; • Senų sprendimo būdų atsisakymas; • Paprastumas.
  • 16. Kaip ugdyti kūrybinį mąstymą? • atlikti vaizduotės lavinimo pratimus. Tai tarsi proto gimnastika. Pvz. mintyse galima pasirinktą objektą visokeriopai perdirbinėti – didinti ar mažinti, įsivaizduojamų mašinų veikimą spartinti ar lėtinti, pakeisti įprastą techninių elementų išdėstymo tvarką, kurti naujus įrankius, ginklus, kovos mašinas ir pan.; • „smegenų šturmo“ metodas; • tolimų asociacijų metodika – įvairius stimulus susieti į netikėtus neįprastus junginius. Kuo sėkmingiau sujungiami iš pažiūros visai nesusiję žodžiai, tuo sprendimas kūrybiškesnis.
  • 17. Kas kliudo kūrybiškumui? • Konformizmas; • Vidinė ir išorinė cenzūra; • Noras nedelsiant rasti atsakymą. Gera idėja turi susiformuoti, jai reikalingas laikas. Jei nerandat atsakymo ilgai galvodami, atidėkite tai kuriam laikui, užsiimkite kuo nors kitu kurį laiką; • Nelankstumas, mąstymo šabloniškumas, standartiškumas; • Nekritiškas žavėjimasis savo idėjomis.
  • 19. Motyvacijos apibrėžimas Motyvacija – tai faktoriai, kurie sukelia, palaiko (teikia elgesiui energijos) ir nukreipia žmogaus elgesį į tam tikrus tikslus; Motyvacija – tai vidinių procesų, skatinančių ir nukreipiančių veiklą, visuma. Motyvacija – tai elgesio, veiklos, veiksmų skatinimo procesas, kurį sukelia įvairūs motyvai. Motyvacijos išraiška yra poreikis.
  • 20. Motyvas Motyvas – tai, kas sukelia vienokį ar kitokį veiksmą; tai veiklos priežastys susijusios su poreikių patenkinimu. Motyvas – tai veiklos stimulai, susiję su individo poreikių tenkinimu: individo aktyvumą skatinantys ir jo veiklos kryptį lemiantys aplinkos arba vidaus veiksniai. • Paprastai motyvu tampa įsisąmonintas poreikis (pvz. noriu kekso... ;); • Tas pats motyvas gali sukelti nevienodą veiksmą ar elgesį; • Motyvai skiriasi ir savo stiprumu; • Motyvų funkcija – garantuoti individo ir rūšies išlikimą.
  • 21. Motyvų šaltiniai 1. Vidiniai postūmiai (poreikiai, emocijos, norai, jausmai); 2. Išoriniai postūmiai (paskatos); 3. Išorinių ir vidinių postūmių derinimas (tikslai, vertybės, interesai, įsitikinimai).
  • 22. Vidiniai postūmiai / poreikis Poreikis – tai tam tikra įtampa, kilusi dėl reikalingų objektų trūkumo, skatinanti žmogų veikti. Poreikis – tai individo trūkumo būsena, kurią sukelia jo egzistavimui būtinų sąlygų trūkumas (pvz. pajutę troškulį, ieškome vandens). Poreikis – sąlyginai objektyvus veiksnys. Noras – yra subjektyvi poreikio išraiška. Noras – poreikį atspindintis žmogaus išgyvenimas, mintis apie galimybę ką nors turėti arba atlikti. (pvz. noras turėti pinigų gali būti susijęs su maisto, statuso, saugumo poreikiais).
  • 23. Poreikio kriterijai Pagal (Baumeister, Leary, 1995) (vėl keksas...): 1. Poreikis turi būti stebimas esant bet kokiomis sąlygomis; 2. Poreikis turi įtakoti jausmus, mąstymą ir elgesį; 3. Poreikio nepatenkinus, turi būti stebimi neigiami padariniai; 4. Kai poreikis nepatenkinamas, jo subjektyvi svarba turi didėti ir atvirkščiai; 5. Poreikis turi būti universalus – būdingas visiems.
  • 24. Poreikių rūšys Įvairūs autoriai pateikia nuo 15 iki 100 poreikių rūšių. Tradicinė poreikių klasifikacija: • Natūralūs (kitaip: biologiniai, pirminiai), kuriais laikomi įgimti poreikiai (pvz.: maisto, šilumos, saugumo). • Kultūriniai (kitaip: išvestiniai, antriniai), kuriuos individas įgyja (pvz.: vartoti narkotines medžiagas, gaminti maistą).
  • 25. Dažniausiai naudojama klasifikacija (1) 1. Biologiniai (arba pirminiai) poreikiai – tai įgimti poreikiai – alkis, troškulys, fizinio kontakto poreikis, dauginimosi poreikis, saugumo, smalsumas. Tokie poreikiai užtikrina individualų ir rūšinį individo išlikimą. 2. Socialiniai poreikiai - tai poreikiai, kurie nėra būtini žmogaus fiziniam išlikimui, bet užtikrina socialinės grupės formavimąsi ir išsilaikymą bei žmogaus išlikimą toje grupėje. 3. Dėmesio poreikis – būti pastebėtam, reikšmingam;
  • 26. Dažniausiai naudojama klasifikacija (2) 4. Priėmimo poreikis – būti priimtam grupės narių, būti reikšmingam; 5. Pagarbos poreikis – žmogaus interesai būtų pripažinti tiek pat svarbiais, kiek ir bet kurio kito grupės nario. 6. Bendravimo poreikis – susideda iš dėmesio, priėmimo, pagarbos poreikio; 7. Pasiekimų poreikis – susideda iš dėmesio, priėmimo, pagarbos poreikio ir psichologinių poreikių – savirealizacijos; 8. Psichologiniai poreikiai - tai poreikiai, kurie skatina žmogų kuo geriau realizuoti savo sugebėjimus.
  • 27. A. Maslow poreikių klasifikacija 1970 išskyrė 5 pagrindinius poreikius: 1. Fiziologiniai – alkis, troškulys, šaltis; 2. Saugumo - grėsmės nebuvimas, tikrumas dėl ateities. Poreikis jausti, kad pasaulis yra tvarkingas ir numatomas, poreikis jausti saugumą; 3. Priklausymo ir meilės - meilė, prieraišumas, priklausymas kam nors; 4. Pagarbos ir savęs vertinimo - kompetencija, pasiekimai, teigiamas savęs vertinimas; 5. Saviraiškos (pasiekia tik tie, kurie patenkina pirmus 4 – 1% populiacijos) – savo potencialių galimybių atskleidimas.
  • 29. Išorinės paskatos/aplinkos sąlygojami motyvai Paskata – tai teigiamą arba neigiamą vertę turintis aplinkos dirgiklis, kuris motyvuoja mūsų elgesį. Priklauso nuo patyrimo ir išmokimo. Skiriami dviejų rūšių pastiprinimai ir dviejų rūšių bausmės: 1. teigiamas pastiprinimas – kai individui duodama kažkas malonaus. 2. neigiamas pastiprinimas – kai pašalinamas negatyvus stimulas. 3. pirmo tipo bausmė – kai individui duodama kažkas nemalonaus (pavyzdžiui, elektrošokas). 4. antro tipo bausmė – individui malonaus stimulo atėmimas
  • 30. Išorinių ir vidinių šaltinių derinimas • Vidiniai ar išoriniai postūmiai ne visada verčia besąlygiškai veikti. Prieš veikiant žmogus nusprendžia ir pasirenka labiausiai tinkamą elgesio būdą. • Veiksmų pasirinkimą nulemia tikslai, vertybės, interesai, įsitikinimai, nuostatos. Tikslas – veiklos rezultato vaizdas arba mintis apie jį (dažnai abu kartu). • Tikslas gali būti motyvu ir atvirkščiai. • Tikslai gali būti artimi, betarpiški ir tolimesni, tarpiniai. Vertybė – daiktas, procesas ar reiškinys, kurį žmogus laiko ypač prasmingu. (Sąžiningumas, savarankiškumas, vidinė darna (taika su savimi), paklusnumas, pagarba tradicijoms, sveikata, socialinė tvarka, ištikimybė draugams ir grupei, saikingumas)
  • 31. Motyvų rūšys • Įsisąmoninti – kai žmogus supranta, kas jį skatina veikti, koks yra jo poreikių turinys. (poreikiai, interesai, įsitikinimai, tikslai, svajonės, aistros); • Neįsisąmoninti – kai žmogus nesupranta, kas jį skatina tam tikrai veiklai, kokia yra tikroji jo elgsenos priežastis (potraukiai, neįsisąmonintos nuostatos); • Materialūs motyvai – jų tikslas yra konkretaus objekto įsigijimas arba veiksmo valdymas. Tai maisto, aprangos, įvairių daiktų įsigijimas, išmokimas vairuoti mašiną, taikliai šaudyti ir tt. • Idealieji motyvai – jie neturi konkretaus objekto įsigijimo tikslo ir yra susiję su kalbų mokymusi, kūrybine veikla, pagalbos teikimu kitiems ir pan.
  • 32. Vidinė ir išorinė motyvacija • Vidinė motyvacija – einanti iš asmens vidaus, jo noro būti kompetetingu, savarankiškai spręsti, įvaldyti užduotį, patirti malonumą, kurį suteikia pati veikla. • Išorinė motyvacija – ateina iš išorės, kitų žmonių per teigiamą ar neigiamą pastiprinimą.
  • 33. Vidinės motyvacijos privalumai • pastovesnė ir stipresnė už išorinę; • lemia didesnį įsitraukimą į veiklą ir atkaklumą siekiant tikslo; • išoriniai paskatinimai gali sumažinti vidinę motyvaciją: veiklos atlikimas, siekiant išvengti nemalonių padarinių ar gauti materialinę naudą arba per didelis atlygis už dalyką, kurį ir taip darytum nemokamai.
  • 35. Kas yra emocijos? Emocijos – žmogaus santykio su vidinio ar išorinio pasaulio objektais išgyvenimas. • Emocijas lemia aplinkos reiškinių savybių santykis su individo poreikiais. • Susiklostė per evoliuciją kaip priemonė, padedanti nustatyti aplinkos poveikių biologinį reikšmingumą organizmui. • Emocijos yra sąmoningos. • Emocijos turi įvertinamąjį komponentą.
  • 36. Emocinių reiškinių klasifikacija (1) Emocijos yra klasifikuojamos atsižvelgiant į jų turinį, trukmę, intensyvumą bei įtaką asmenybės veiklai (apačioj nuo mažiausio intensyvumo iki didžiausio): 1. Emocinis tonas; 2. Emocijos; 3. Jausmai; 4. Nuotaikos; 5. Afektai; 6. Aistros; 7. Stresai; 8. Frustracijos.
  • 37. Emocinių reiškinių klasifikacija (2) Emociniai reiškiniai Intensyvumas Trukmė Elgesio spektras Mintys Funkcijos Emocinis tonas silpnas vidutinė vidutinis sąmoningai suvokiamos, valdomos Interpretavimas, komunikavimas Emocijos vidutinis vidutinė vidutinis valdomos Interpretavimas, komunikavimas Jausmai vidutinis ilga vidutinis valdomos Interpretavimas, komunikavimas Nuotaikos silpnas vidutinė platus autonominės/ nevaldomos komunikavimas Afektai l.stiprus trumpa l.siauras - mobilizavimas Aistros stiprus ilga siauras valdomos Interpretavimas, mobilizavimas Stresai stiprus ilga vidutinis - mobilizavimas Frustracijos vidutinis vidutinė platus autonominės interpretavimas
  • 38. 1. Emocinis tonas Emocinis tonas – gyvybiškai svarbių veiksnių sukeliami tiesioginiai išgyvenimai (pvz.: skonio, temperatūros pojūčiai ar patiriama emocija, skatina individą šiuos veiksnius išlaikyti arba pašalinti). Skiriamos dvi emocinio tono rūšys: • emocinis pojūčių tonas – reagavimas į tam tikras objekto savybes – malonus ar ne kvapas, garsas, spalva; • emocinis įspūdžių tonas - malonumo – nemalonumo emocinis tonas, lydintis įspūdžius, kurie atsiranda mąstant, bendraujant, suvokiant, jaučiant.
  • 39. 2. Emocija • Yra intensyvesnis reiškinys už emocinį toną. • Emocijos dažnai vadinamos žemesniaisiais jausmais. • Emocija apibūdina situacinį individo santykio su savo vidumi arba supančia aplinka išgyvenimą. Būdinga: • Aiškiai išreikštas intensyvumas; • Ribota trukmė – trunka gana neilgai. Emocijos trukmė yra susijusi su ją sukėlusios priežasties veikimo trukme ir atsiminimu apie ją; • Galima suvokti emocijos atsiradimo priežastį; • Poliškumas – priešingos savo kokybe emocijos sudaro poras: džiaugsmas ir liūdesys, pyktis ir baimė.
  • 40. Emocijų klasifikacija (R. Plutchik) • Pirminės (6 bazinės emocijos): džiaugsmas, pyktis, pasibjaurėjimas, baimė, nustebimas, liūdesys. • Mišrios emocijos: pvz. pyktis+džiaugsmas= pasididžiavimas. Emocija gali būti priskirta prie bazinių, jei: 1. Yra susijusi su konkrečiais neurofiziologiniais procesais; 2. Pasireiškia veido mimikoje; 3. Ją asmuo specifiškai išgyvena ir ji yra sąmoninga; 4. Atsirado kaip evoliucinių – biologinių procesų rezultatas; 5. Padeda žmogui adaptuotis, atlikdama organizacinę ir motyvacinę elgsenos funkciją.
  • 41. 3. Jausmai Jausmai – žmogaus santykių su tikrovės daiktais ir reiškiniais išgyvenimas. Jausmai yra gana pastovūs reiškiniai ir vadinami aukštesniaisiais jausmais. Jie tenkina kultūrinius, dvasinius, religinius, pažinimo, socialinius poreikius. Jausmai – tai stabili emocinė nuostata, kuri įgyjama: 1. asmeninės patirties keliu 2. auklėjimo keliu, kai emocines nuostatas perduoda tėvai ir mokytojai
  • 42. Emocijų ir jausmų palyginimas Emocijos Jausmai Evoliucijos eigoje atsirado anksčiau Evoliucijos eigoje atsirado vėliau Būdingos žmogui, gyvūnams Būdingos žmogui Susijusios su situacija Susiję su objektais Trumpalaikės Pastovūs ir ilgalaikiai Turi reikšmės motyvacijai “čia ir dabar” Turi reikšmės stabiliai motyvacijai Ta pati emocija gali reikštis įvairiuose jausmuose Tas pats jausmas gali būti išreikštas per įvairias emocijas
  • 43. 4. Nuotaika Nuotaika – ilgokai trunkanti, palyginti pastovi vidutinio ar mažo intensyvumo psichinė būsena. Nuotaika tarsi nuspalvina mūsų išgyvenimus (apelsininė nuotaika); Nuotaiką sąlygoja savijauta, svarbūs įvykiai, psichoaktyvios medžiagos ar vaistai.
  • 44. 5. Afektai Afektai – staiga iškylančios, audringai pasireiškiančios ir trumpai besitęsiančios jausminės būsenos. Dažniausi yra pykčio, džiaugsmo, išgąsčio, nusivylimo afektai. Afektus sukelia reikšmingi stiprūs dirgikliai (pvz. laimėjote milijoną). Afektai sukelia sąmonės susiaurėjimą, žmogus nepajėgia objektyviai vertinti situacijos, dažnai kalba padrikai, nepajėgia savęs kontroliuoti. Afekto būsenoje lengva įžeisti, užgauti kitą žmogų, įvykdyti žmogžudystę.
  • 45. 6. Aistra Aistra yra stiprus išgyvenimas, tačiau ji pastovesnė, sąmoningesnė, ramesnė, dominuojanti kitų jausmų atžvilgiu, daranti poveikį žmogaus veiklai. Aistros apimtas žmogus koncentruojasi į savo aistros objektą. Aistra žmogui vertinga tuo, kad suteikia daug energijos ir padeda pasiekti gerų rezultatų.
  • 46. 7. Stresas Stresas – tai ilgai trunkanti stipraus nerimo ir įtampos būsena. Streso priežastimi gali būti įvairūs ekstremalūs poveikiai. Tipiškos organizmo reakcijos į stresą: 1. “Pastangos be kančių” – organizmas mobilizuojasi įveikti stresą ir visas jėgas nukreipia kovai; 2. “Pastangos su kančia” – organizmo budrumas padidėja, atsiranda streso baimė, o kartu sutelkiamos jėgos; 3. “Kančia be pastangų” – organizmas nesipriešina negatyviems poveikiams iš aplinkos ir pasiduoda be kovos.
  • 47. 8. Frustracija Frustracija – tai psichinė būsena, sukelta objektyviai neįveikiamų arba žmogaus nuomone neįveikiamų kliūčių, atsirandančių siekiant tikslo ar sprendžiant problemas. Reakcijos į frustraciją: Agresyvumas – ne tik kliūties, bet ir visų žmonių atžvilgiu: puola, grasina, nekenčia; Apatija, liūdesys, beviltiškumas; Regresas – grįžimas į primityvų elgesį: žmogus apsiverkia, kramto nagus; Racionalizacija – nepasiekęs tikslo žmogus jį sumenkina, tada lengviau suranda tikslą, kurio galima siekti.
  • 48. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos: Ch. Darwin evoliucijos teorija • Emocijas suvokė kaip reiškinius, užprogramuotus gyvūnų genuose ir atliekančius išlikimo funkciją; • Emocijos turi adaptacinę reikšmę žmogui ir gyvūnui – perduoda gyvybiškai svarbią informaciją; • Emocinės išraiškos – veido išraiška, kūno poza, tarnauja kaip svarbi bendravimo forma, padedanti suprasti ne tik tai, kas vyksta, bet ir tai kas gali įvykti (pvz. vaikas – supykęs tėvas). • Didžioji dalis emocijų išraiškų yra įgimtos, kai kurios yra išmokstamos. • Išraiškų atpažinimas pasižymi specifiškumu, t.y. vilkas gali atpažinti vilko išraiškas, bet ne žmogaus. Tačiau emocijų išraiškos panašumų tarp žmogaus ir gyvūnų yra.
  • 49. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos: James – Lange teorija (1) • 1884 m. James iškėlė hipotezę, kad emocijos yra susijusios su tam tikromis fiziologinėmis reakcijomis. • Iki tol buvo manoma, kad įvykis sukelia emociją, kuri tam tikru būdu yra išreiškiama: praradom pinigus – liūdesys – verkiam; priešas įžeidė – pyktis – puolimas. • James teorija teigė, jog po įvykio seka išraiška, o tik po to emocija: mes liūdime, nes verkiame, bijome, nes drebame. • Emocija tokiu atveju aiškinama taip: pamačius ką nors gąsdinančio instinktyviai prasideda kūno reakcijų grandinė, tam tikri reakcijų modeliai jaučiami panašiose situacijose ir dėl to fiziologiniais pokyčiais įvardijama baimė – padažnėja širdies plakimas ir kvėpavimas, įsitempia raumenys, žmogus dreba. T.y. kai man pradeda dažniau plakti širdis – tada pradedu bijoti.
  • 50. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos: James – Lange teorija (2) • 1895 m. Lange paskelbė savo teoriją. • Pagal Lange teoriją – dirgiklis sukelia fiziologinius pokyčius, jie siunčia signalą į CNS ir tik tada kyla emocija. • Apibendrinus mokslininkų teiginius, galima teigti, jog kūno pokyčiai kyla dėl situacijos suvokimo, o kūno pokyčių atpažinimas sukelia subjektyvius jausmus. Emocijos yra kūno pokyčių jutimas, ir jos kyla tada, kai šie pokyčiai suvokiami. Kiekviena emocija turi skirtingus, tik jai būdingus išorinius dirgiklius. Jų visuma bei jų sukeltos fiziologinės reakcijos ir yra suvokiamos kaip emocija. Kritika: • Fiziologiniai organizmo pokyčiai, lydintys emocijas, yra labai panašūs ir iš principo nesiskiria įvertinant tokias kardinaliai skirtingas būsenas kaip euforija ir pyktis. • Teorija nepaaiškina, kam reikalingos emocijos, kam reikalingi fiziologiniai pokyčiai organizme ir kodėl tam tikri dirgikliai juos sukelia.
  • 51. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos: Cannon – Bard teorija Pastebėta, jog gyvūnai gali išreikšti emocijas – baimę ar malonumą – net ir tuomet, kai fiziologinio grįžtamojo ryšio į smegenis nėra. 1. Emocijos kyla ne iš karto; 2. Esant skirtingoms emocijoms, kūno pokyčiai yra labai panašūs; kita vertus, žmonėms ta pati emocija gali sukelti skirtingus fiziologinius pokyčius. Tai paskatino suformuoti teoriją, kurioje pagrindinį vaidmenį, sukeliant emocijas, atlieka gumburas, į kurį patenka pirminė informacija. Ji ten apdorojama ir po to vienu metu įnervuojama ir smegenų žievė (kyla emocija), ir kūnas (fiziologinė reakcija). Tokiu būdu subjektyvus emocijų suvokimas ir fiziologiniai pokyčiai organizme vyksta vienu metu. Stiprių emocijų atveju fiziologiniai pokyčiai suteikia energijos organizmui ir paruošia jį susidurti su kritiška situacija, kuri ir sukėlė tą emociją. Emocijas vadino kovok – arba – bėk atsaku.
  • 52. Šiuolaikinės emocijas aiškinančios teorijos: C. Izard teorija • Egzistuoja dvi biologinės struktūros, susijusios su emocijų suvokimu: – Viena jų skirta signalizuoti organizmui apie svarbius išlikimui aplinkos įvykius ir objektus. Informacija patenka į gumburą ir žmogus patiria įgimtą emocinę reakciją. – Jei aplinkos įvykis ar objektas tiesioginio biologinio reikšmingumo neturi, tada informacija patenka į smegenų žievę, kur yra interpretuojama pažintinių procesų pagalba ir žmogus patiria kultūriškai išmoktą emocinę išraišką. • C. Izard emocijų teorija neatskiriama nuo žmogaus motyvacijos. • Išskyrė 10 bazinių emocijų: džiaugsmas, susijaudinimas, nuostaba, liūdesys, pyktis, pasibjaurėjimas, neapykanta, baimė, gėda, kaltė. • Diduma šių emocijų būdingos kūdikiui, o sudėtingos emocijos yra šių pagrindinių emocijų deriniai.