LIETUVOS ir Vilniaus miesto centralizuoto šilumos tiekimo sistemų ekonominės raidos perspektyvos 2011-2020 metais

1. LIETUVOS ENERGETIKOS KONSULTANTŲ ASOCIACIJA
LIETUVOS ir Vilniaus miesto
centralizuoto šilumos tiekimo sistemų
ekonominės raidos perspektyvos
2011-2020 metais
Dr. Valdas Lukoševičius
Prezidentas
Lietuvos energetikos konsultantų asociacija (LEKA)
2011-11-05, Vilnius

2. Pasaulio energetikos pokyčiaI
• Klimato kaita ir milžiniškos investicijos į
atsinaujinančią energetiką - AEI poreikio
augimas.
• Staigiai augantis energetinių resursų poreikis
Kinijoje, Indijoje ir t.t. keičia tiekimo
prioritetus Eurazijoje.
• Senkantys ir vis sunkiau prieinami iškastinio
kuro ištekliai, pavėluotos investicijos.
• Energetinių žaliavų tiekimo ir vartojimo
disproporcija, kariniai konfliktai, avarijos ir
t.t.
KURO IR ENERGIJOS KAINOS PASAULINĖSE RINKOSE TURĖTŲ
ŽYMIAI IŠAUGTI

3. Kuro kainų pokytis
2500
2000
1500
Lt/tne
1000
500
0
G. dujų importo kaina Biokuro kaina (drėgnos ir su pelenais) G. dujų kaina įvade

4. Svarbiausios ES energetikos direktyvos
• Atsinaujinančių išteklių plėtros skatinimas
(Lietuva iki 2020 m. AIE dalį suvartotoje energijoje turi
padidinti iki 23%)
• Anglies dvideginio dujų išmetimo mažinimas
(2020 metais 20 % mažiau negu 2005 m.)
• Teršalų išmetimo iš kurą deginančių jėgainių
ribojimas (Žymiai griežtesni reikalavimai nuo 2016
(atskirais atvejais 2022 metų) negu šiuo metu)
• Pastatų energetinio efektyvumo didinimas
(20% mažesnis vartojimas negu 2005 m.)

5. BIOMASĖS dalies šildymo ir vėsinimo sektoriuje
2020 m. planinių rodiklių direktyvinė prognozė
1000
900
800
700
600
ktne
500
400
300
200
100
0
2005 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
CŠT sektoriuje Namų ūkiuose
(galutinis energijos suvartojimas)

6. CŠT sektoriaus rodikliai
Eil.
Nr. Rodikliai Mato vnt. 2000 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010
Įmonių skaičius vnt. 44 44 44 44 44 44 44 44 43 43 42
Patiekta šiluminės
energijos nuo kolektorių
1. iš VISO tūkst.MWh 9.927 10.222 10.024 9.223 8.088 7.973 8.207 7.813 7.443 7.420 7.834
2. Pirkta šilumos energija tūkst.MWh 305 485 608 1.349 2.220 2.136 2.007 1.840 1.778 1.894 2.016
Savosioms reikmėms
3. sunaudota šiluma tūkst.MWh 61 90
4. Patiekta į tinklą tūkst.MWh 10.233 10.706 10.632 10.572 10.308 10.110 10.214 9.654 9.221 9.253 9.759
Šilumos nuostoliai
(technologiniai,
5. komerciniai) tūkst.MWh 2.708 2.536 2.388 2.263 2.165 1.964 1.790 1.706 1.557 1.469 1.574
Nuostolių lyg. sv. nuo
6. patiekimo į tinklą % 26 24 22 21 21 19 18 18 17 16 16
Savosioms reikmėms
7. sunaudota šiluma tūkst.MWh 12 16 20 39 37 28
Naudingas šilumos
8. patiekimas (vartotojams tūkst.MWh 7.523 8.164 8.244 8.309 8.142 8.126 8.408 7.928 7.616 7.747 8.175
Parduotos šilumos
9. lyginamasis svoris nuo % 74 76 78 79 79 80 82 82 83 84 84
patiektos į tinką
Visos gamybos, tūkst.Lt 914.531 924.953 925.739 898.153 874.417 871.915 1.024.349 1.194.876 1.594.241 1.546.360 1.608.687
10. perdavimo ir
12 11 11 11 11 11 12 15 21 20 20
paskirstymo sąnaudos ct/kWh
tūkst.Lt 491.745 537.589 516.212 521.901 503.429 495.061 633.658 769.795 1.118.619 1.031.560 1.146.151
11. Kintamosios sąnaudos ct/kWh 7 7 6 6 6 6 8 10 15 13 14
% 54 58 56 58 58 57 62 64 70 67 71
tūkst.Lt 422.787 387.364 409.526 376.252 370.988 376.854 390.691 425.081 475.622 514.800 462.535
Pastoviosios šilumos
12.
energijos sąnaudos ct/kWh 6 5 5 5 5 5 5 5 6 7 6
% 46 42 44 42 42 43 38 36 30 33 29

7. Šilumos gamyba CŠT sektoriuje
( 65% iš biokuro 2020 m.)
4000
2 biokuro ŠGĮ plėtra
3500
1 biokuro ŠGĮ plėtra
3000
Esami biokuro ŠGĮ
2500
CŠT sistemos poreikis
Šiluminė galia, MW
2000
1500
21%
1000
25%
500
19%
0
1 1001 2001 3001 4001 5001 6001 7001 8001
Laikas, h

8. AiE įrenginių plėtra CŠT sektoriuje, būtina direktyvos
įgyvendinimui
Esama situacija Ekonominė Pagal AEI
Eil. Įmonės (2009 m.) plėtra Strategiją Viso
Nr. MW MW MW MW
1 UAB "Vilniaus Energija" 54 108 176 338
2 AB "Kauno energija" 0 54 108 162
3 UAB "Šiaulių energija" 0 25 53 78
4 AB "Klaipėdos energija" 14 0 80 94
5 UAB "Alytaus energija" 0 18 48 66
6 AB "Panevėžio energija" 0 38 0 38
7 AB "Jonavos šilumos tinklai" 0 16 10 26
8 UAB "Druskininkų šiluma" 0 0 36 36
9 UAB "Utenos šilumos tinklai" 11 9 12 32
10 UAB "Marijampolės šiluma" 16 0 20 36
11 UAB "Palangos šiluma" 6 0 13 19
12 UAB "Mažeikių šilumos tinklai" 22 0 10 32
13 Kitos. 244 126 180 550
14 Viso CŠT 367 394 746 1506
Komunalinės atliekos
15 60
(biodegraduojanti dalis)
16 Iš viso 367 394 746 1566

9. BŪtinos Biokogeneracinių jėgainių apimtys LietuvoS
cšt sektoriuje
Vidutinis Planuojama Investicijos į
Elektros
Eil. Pradedama Galia metinis Investicijos šiluminė galia šilumos
Rodiklis kiekis
Nr. ekslpoatuoti apkrovimas su KDE gamybą
MWe h GWh/m mln.Lt/MW mln.Lt MW mln. Lt
1 Vilnius
1.1 Komunalinių atliekų deginimo stotis * 2018 8 7000 45 8,6 68,8 20 15
1.2 BKZ-75-39FB (12-17 MWe) 2014-2019 17 5500 80 2,4 41 48 30
1.3 TGME-205 2015 120 4200 479 3,3 398 176 132
1.4 BKZ-75-39FB 2015 17 4300 69 3,7 63 43 32,25
2 Kaunas
2.1 Komunalinių atliekų deginimo stotis* 2014 7 7000 39 8,6 60,2
2.2 BKZ-75-39 2019 17 5000 81 4 68 43 32,25
2.3 BKZ-75-39 2020 17 4000 65 4 68 43 32,25
2.4 BKZ-75-39 2020 17 3700 60 4 68 43 32,25
3 Klaipėda
3.1 Komunalinių atliekų deginimo stotis* 2013 11 7000 62 8,6 94,6
4 Šiauliai
4.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2013 11 8000 84 7,1 78 33 28,05
5 Panevėžys
5.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2014 2,5 8000 19 9,2 23 10 10
6 Alytus
6.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2013 5,4 8000 41 12,6 68 19 18,8
7 Marijampolė
7.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2019 4,5 4300 18 5,1 23 18 14,4
8 Jonava
8.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2013 4 7500 29 9,3 37 14 14
9 Mažeikiai
9.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2013 2,5 7500 18 9,2 23 10 10
10 Utena
10.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2012 2,1 7500 15 10,7 22 8,6 8,6
11 Druskininkai
11.1 Biokuro kogeneracinė jėgainė 2014 3 7700 22 9,7 29 9 9
12 Kiti 0 0 0 0 0
Viso 266 1224 1232
Iš Viso be komunalinių atliekų deginimo stočių 240 1079 1008 517 404
* Galia ir investicijos priskiriamos biodegraduojančiai komunalinių atliekų daliai.

10. BAZINIO PLANO DARBŲ APIMTYS
APLINKOSAUGINĖS PRIEMONĖS VILNIAUS ENERGIJOS DABARTINIUOSE ENERGETINIUOSE
OBJEKTUOSE
Esamiems katilams diegiamos aplinkosauginės priemonės, kurios leistų deginti dujas ir mazutą
Esamiems katilams diegiamos aplinkosauginės priemonės, kurios leistų deginti dujas ir mazutą
Vieta Katilai Nox SO2 Kietosios dalelės
Katilo rekonstrukcija, nauji
Vilniaus elektrinė Nr.2, LOW NOx degikliai, pakopinis Elektrostatinis
Šlapias SO2
Vandens šildymo katilinė 4 vnt x 116 MW deginimas ir recirkuliacija. kietųjų dalelelių
šalinimas
Nr.1 Selektyvus katalitinis filtras
valymas.
Nauji LOW NOx degikliai,
3 vnt x 116 MW kuro-oro santykio valdymas
Vilniaus elektrinė Nr.2, Elektrostatinis
pagal CO/O2, oro Pusiau sausas
Vandens šildymo katilinė kietųjų dalelelių
laipsniavimas, dūmų SO2 šalinimas
Nr.2 filtras
2 vnt x 60 MW recirkuliacija. Selektyvus
katalitinis valymas.
Elektrostatinis
Selektyvus katalitinis Šlapias SO2
Vilniaus elektrinė Nr.3 2 vnt x 500 MW kietųjų dalelių
valymas. šalinimas
filtras
Iš viso investicijos 1,2 miljard. Lt.
(remiantis investicijos 1,2 miljard. Lt.“Didelių kurą deginančių įrenginių išmetamų aplinkos oro
Iš viso atlikta galimybių studija
teršalų mažinimo galimybių studijos”. Kauno technologijos universitetas. Dr. Kęstutis Buinevičius. oro
(remiantis atlikta galimybių studija “Didelių kurą deginančių įrenginių išmetamų aplinkos
2009 m.) mažinimo galimybių studijos”. Kauno technologijos universitetas. Dr. Kęstutis Buinevičius.
teršalų
2009 m.)
1
0 1
0

11. APLINKOSAUGINĖS PRIEMONĖS VILNIAUS ENERGIJOS ĮGYVENDINANT AIE ĮSTATYMĄ
IR DIREKTYVĄ
Vieta Pavadinimas
Garo katilo BKZ-75-39
Vilniaus elektrinė Nr.2 Garo katilinė rekonstrukcija pritaikant deginti
biokurą ir garo turbinos įrengimas
Garo katilo BKZ-75-39
Vilniaus elektrinė Nr.2 Garo katilinė rekonstrukcija pritaikant deginti
biokurą .
Energetinio katilo rekonstrukcija
Vilniaus elektrinė Nr.3
pritaikant deginti biokurą .
Vilniaus elektrinė Nr.2,3 Nox mažinimo priemonės esamiems
įrengimams deginant dujas
Iš viso investicijos 0,8 miljard. Lt. (remiantis atlikta galimybių studija “Didelių kurą deginančių
įrenginių išmetamų aplinkos oro teršalų mažinimo galimybių studijos”. Kauno technologijos
universitetas. Dr. Kęstutis Buinevičius. 2009 m.).
1
1

12. Prognozuojamos Trasų keitimo apimtys
70,0
60,0
50,0
Keičiamų vamzdynų ilgis, km
40,0
30,0
20,0
10,0
0,0
Metai

13. Prognozuojamas Investicijų poreikis Vamzdynų
atnaujinimui CŠT sektoriuje
300,0
250,0
Reikalingos investicijos į vamzdynų pakeitimą mln.Lt
200,0
150,0
100,0
50,0
0,0
Metai

14. Investicijos į šilumos sektorių 2004-2020
laikotarpyje
700
600
500
Investicijos, mln. Lt
400
300
200
100
0
Investicijos į gamybą Investicijos į perdavimą KIP1 (TIPK) KIP1 (AEI) KIP1 (Vamzd)

15. Vidutinė Lietuvos Šilumos gamybos kainos
pokytis
250
240
230 227 227
223 224 224
222 223 222
Šilumos gamybos kaina, Lt/MWh
218
220
214
210 214 215
204 212 212 211
208 207
200 196 204 202 202
199
190 187
191
180 184
172
170
160 170
160
160
150
2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020 2021 2022 2023 2024
Šilumos gamybos kaina KIP 1 Lt/MWh Šilumos gamybos kaina KIP 0 atveju Lt/MWh

16. CŠT įmonių pelnas/nuostolis
150 150
122
77
50 75 50
42 49
35 58 42 35 39
13 24
-28
1996 2000
-76 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010-34
-50 -110-61 -50
mln. Lt
-233
-133
-150 -150
-394
-250 -250
-294
-350 -350
-450 -450
Šilumos įmonių pelnas/nuostolis Sugrąžinamos nepadengtos kuro sąnaudos Sukauptas pelnas/nuostolis

17. CŠT įmonių mokėtinos sumos už ilgalaikius
įsipareigojimus
800
700 673
600 558 547
518
475
Išlaidos, mln. Lt
500 446
400 366
330
300 257 250
176
200
101
80 63
100 40 32
0
2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020

18. INVESTICIJŲ CŠT SEKTORIUJE FINANSAVIMAS
 Amortizacinių atskaitymų lėšos („buhalterinės
vertės“ turto, pagreitinto nusidėvėjimo,
perkainuoto turto);
 Pelnas (kapitalo grąža)?
 Išorinės subsidijos, tikslinių fondų lėšos;
 „Investicinis“ kainos komponentas (priedas);
 Kreditiniai ištekliai ir t.t.

19. CŠT bendrovių šilumos kainų struktūra 2011
vasarį (VKEKK)

20. investicijų poreikis ir galimi finansavimo šaltiniai
Eil.
Rodiklis Mato vnt. 2011-2020 2011 2012 2013 2014 2015 2016 2017 2018 2019 2020
Nr.
Investicijos į CŠT sektoriaus
1 mln. Lt 3954 224 184 611 614 501 502 294 291 366 366
veiklą
1.1 Šilumos generavimo įrenginiai mln. Lt 2081 51 51 453 453 316 316 106 106 106 124
1.2 Šilumos perdavimo tinklai mln. Lt 973 83 43 68 71 96 96 98 95 171 152
1.3 Dūmų valymo įrenginiai mln. Lt 900 90 90 90 90 90 90 90 90 90 90
Finansavimo šaltiniai
2 mln. Lt 2566 25 45 127 207 271 333 357 379 406 416
įtraukiami į šilumos kainą
Šilumos generavimo įrenginių
2.1 mln. Lt 815 3 7 37 67 88 109 116 123 130 136
amortizaciniai atskaitymai
Šilumos perdavimo tinklų
2.2 mln. Lt 149 3 4 6 9 12 15 19 22 27 32
amortizaciniai atskaitymai
Dūmų valymo įrenginių
2.3 mln. Lt 330 6 12 18 24 30 36 42 48 54 60
amortizaciniai atskaitymai
2.4 Normatyvinis pelnas mln. Lt 831 11 19 46 72 90 107 113 118 125 131
2.5 Papildomas pelnas mln. Lt 440 2 4 20 35 51 66 68 69 69 57
3 Trūkstamos lėšos mln. Lt -1387 -199 -138 -484 -407 -231 -169 64 88 39 50
Trūkstamos lėšos
4 mln. Lt -2659 -211 -161 -550 -514 -371 -342 -118 -98 -155 -138
nevertinant įmonės pelno
Palūkanos investicijoms
5 mln. Lt -727 -16 -25 -63 -91 -103 -108 -95 -80 -75 -71
įgyvendinti

21. INVESTICINĖS PROGRAMOS finansiniai rodikliai
Bendras investicijų poreikis 3,9 mlrd. Lt
Nauda šilumos vartotojams apie 1,3 mlrd. lt
Fiskalinė nauda 1,2 mlrd. Lt
Išorinių lėšų poreikis KIP įgyvendinimui:
-panaudojant amortizaciją ir pelną -1,4 mlrd. Lt
-panaudojant tik naujo turto amortizacijos lėšas -
apie 2,7 mlrd. Lt
Palūkanų padidėjimas per dešimtmetį apie 0,73
mlrd. Lt.

22. INVESTICINĖS PROGRAMOS įgyvendinimo
galimybės ir rizikos
• Savivaldybių ir valstybės interesų skirtumas
• Dalis CŠT bendrovių susidurs su kreditavimo
problemomis
• Dalis investicinių projektų gali būti įgyvendinami
nepriklausomų šilumos gamintojų
• Antrajam AEI plėtros etapui reikalinga investicinė
parama
• Neadekvatūs politiniai ir administraciniai
sprendimai

23. Išvados (1)
• Kad įgyvendinti Europos ir Lietuvos direktyvinius
uždavinius (naudoti 540 ktne biokuro), investicijas
centralizuotos šilumos gamybos šaltiniuose reikia
padidinti nuo 50-100 mln. Lt iki maždaug 300 mln. Lt.
per metus. Didžioji šių investicijų dalis skiriama Vilniui.
• Kartu su šilumine energija CŠT sektoriuje galima
įrengti ir 350 MW žaliosios elektros generavimo
įrenginių, kurie galėtų gaminti apie 2 TWh/m. elektros
ir teikti kitas elektros sistemai būtinas paslaugas.

24. Išvados (2)
• TIPK direktyvos įgyvendinimas žymiai didins
šilumos tiekimo kaštus.
• Pagrindinis investicijų finansavimo šaltinis –
dabartinės nusidėvėjimo lėšos, įskaičiuotos
šilumos gamyboje, yra neadekvačiai mažos (apie
40 mln. Lt per metus).
• Būtų tikslinga koreguoti šilumos ūkio kainodarą,
kad užtikrinti vartotojams naudingą AEI plėtros
CŠT sektoriuje įgyvendinimą.
• Tikslinga AEI naudojančių galių plėtrai panaudoti
dalį jų sukuriamos fiskalinės naudos.

25. Išvados (3)
• Termofikacinių vamzdynų atnaujinimui ir plėtrai
turėtų būti panaudojamos ir išorinės lėšos
(pajamos iš elektros gamybos, nepriklausomų
šilumos gamintojų įmokos, ATL lėšos...).
• Reikėtų iniciatyvų technologinei kokybei šilumos
šaltiniuose ir perdavimo tinkluose gerinti
(teigiamos patirties sklaida, pilotiniai projektai,
griežtesni kokybės standartai...).
• NET IR LABAI KOKYBIŠKA ŠILUMINĖ ENERGIJA VIS TIEK PRARANDAMA
NEEFEKTYVIUOSE PASTATUOSE-REIKIA IR ŠILUMOS TIEKĖJAMS SPRĘSTI ŠIĄ
PROBLEMĄ.