Belaukiant Aukso Amžiaus.Pirmasis tomas.2015.10.12
Mūsų laikais žmogus tapo išsilavinęs, naudojasi nuostabiais technikos išradimais, gyvena patogų gyvenimą, bet tuo pat metu tampa akli. Jo trečioji akis, matanti kelią link laimės, yra užverta, viską, ką jis turi, yra ne tai, ko jis nori. Jis nori to, kas yra ateityje, ir nebenori to, ką gauna šiandien, nors dar prieš metus tai buvo svajonė! Aš noriu jums padėti sutrumpinti laimės kelio paiešką ir greičiau surasti tikrąjį kelią, o neklaidžioti šunkeliais.Tolimuose kelionėse man pasisekė surasti kelrodžius, stebėtojus ir „valtininkus”, kurie mane vedė link slaptojo išminties šaltinio, link užkoduoto rankraščio. Šiame kelyje reikėjo išmokti suprasti ir atpažinti simbolius, išlavinti loginį mąstymą ir suvokti priežasties ir pasekmės ryšius, o tada jau išjungti protą, kad nusigaučiau link intuicijos vartų, išlaisvinčiau iš loginio - kritinio proto gniaužtų asociacinį vaikišką mąstymą, nubraukčiau stereotipus „uždėtus” visuomenės ir laiko, kuriame aš augau, suvokti archetipus, „įkrautus” mūsų visuomenei per penkis šimtus, o gal ir daugiau metų. Tik tada aš galėjau pasižiūrėti į tuos pačius įvykius, į tuos pačius reiškinius, į tuos pačius simbolius kitomis akimis. Pasaulyje nuo to realybė nepakito, tačiau jo suvokimas manyje įgavo visai kitus kontūrus. Didysis mąstytojas Aristotelis šį kelią užšifravo savo nelogiškai logiškame pastebėjime - Protas yra širdyje, o smegenys veikia kaip kraujo aušinimo aparatas.
